Užuot padėję mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams, nustumiame juos ne tik į švietimo sistemos, bet ir į visuomenės paribius. Abejingumo kaina – sužlugdyti vaikų gyvenimai ir augantis nusikalstamumas.

Tokią sukrečiančią mokslinių tyrimų išvadą pristatė neseniai Kaune viešėję Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią, ugdymo plėtros asociacijos "Nitzan" specialistai.

Siekia viešumo

Organizaciją "Nitzan" (lietuvių k. – "pumpuras") Izraelyje prieš daugiau nei 50 metų įkūrė savo vaikais susirūpinę tėvai savanoriai. Nuo tol organizacija teikia pagalbą mokymosi negalią bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą (ADHD) turintiems vaikams bei suaugusiesiems, jų tėvams ir mokytojams.

Viena svarbiausių organizacijos užduočių – apie mokymosi negalią ir ADHD informuoti visuomenę, kad sutrikimai būtų kuo greičiau identifikuoti, neužkertant kelio vaikui visiškai save realizuoti.

"Labai tikime ankstyvąja intervencija, kuri padeda neiškristi iš švietimo sistemos ir neatsidurti jos paribyje", – teigė Tova Gur Arieh, "Nitzan" ilgametė tęstinių mokymo programų ir išteklių plėtros direktorė.

Siūlo nemokamą pagalbą

Anot jos, 10–15 proc. izraeliečių turi mokymosi sutrikimų arba ADHD, tačiau pagal Izraelio specialiojo ugdymo programą reikalingą pagalbą gali gauti tik 2 proc. žmonių. Todėl "Nitzan", stengiasi apginti likimo valiai paliktų žmonių teises ir siūlo nemokamą pagalbą ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kuriems vaikystėje buvo diagnozuoti minėti sutrikimai. Jiems yra sukurti specialūs ugdymo centrai, kuriuose ne tik mokomosi, bet ir gyvenama.

"Nitzan" taip pat labai akcentuoja nemokamą pagalbą tėvams, kurių vaikai turi mokymosi negalią ar ADHD. Su tėvais dirba ugdymo konsultantai savanoriai, dažniausiai į pensiją išėję mokytojai ar specialistai, kurie teikia konsultacijas ir padeda tėvams komunikuoti su švietimo sistema.

Tėvams sukurta dar viena – telefoninių konsultacijų programa. Psichologai, švietimo konsultantai ir diagnostikos specialistai teikia konsultacijas telefonu.

Organizacija ne tik aktyviai gina mokymosi sutrikimų turinčių žmonių teises Izraelyje, bet ir kviečia užsienio specialistus pasisemti žinių čia įkurtame tarptautiniame mokymo centre. "Nitzan" taip pat siūlo nemokamus tarptautinius seminarus, pvz., savaitės trukmės mokymus Lietuvoje "Vesk vaiką sėkmės link".

Dauguma turi sutrikimų

Lektorės iš Izraelio lankėsi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Čia jos ne tik surengė praktinį užsiėmimą pataisos namų mokytojams, bet ir pristatė pirmąjį Izraelio istorijoje atliktą tyrimą, atskleidžiantį mokymosi negalios ir nusikalstamumo sąsajas.

Tyrimo metu buvo apklausti 89 kaliniai, atliekantys bausmę septyniuose iš 22 Izraelio suaugusiųjų kalėjimų. 70 proc. visų apklaustųjų buvo nustatytas mokymosi sutrikimas arba ADHD, arba abu kartu. Tik šiek tiek daugiau nei 3 proc. tyrime dalyvavusių kalinių buvo nustatyti lengvi sutrikimai, didžiajai daliai – ryškūs.

Dažniausiai kaliniai turėjo skaitymo, rašymo, skaičiavimo problemų, jie sunkiai koncentravo dėmesį ir buvo impulsyvūs. Beveik visi buvo išmesti arba patys išėjo iš mokyklos sulaukę 15–16 metų. Atliekant tyrimą buvo rastos sąsajos tarp amžiaus ir nusikalstamos veiklos pradžios – kuo anksčiau jaunuoliai iškrenta iš švietimo sistemos, tuo anksčiau pradeda nusikalsti.

Bilietas į vieną pusę

Tyrimą pristačiusi "Nitzan" psichologė, Pagalbos tėvams programos direktorė Anat Katznelson pasidalijo įspūdžiais iš pašnekesių, kuriuose kaliniai reflektavo savo patirtį mokykloje.

"Išgirdome daugybę istorijų apie mokytojų pyktį, bausmes, pažeminimą. Apklaustieji pasakojo, kad mokykloje jie buvo kaltinami tingumu ir nenoru mokytis. Buvo daug istorijų apie aplaidumą, nepriežiūrą, šeimos ir švietimo sistemos palaikymo trūkumą", – sakė A.Katznelson.

Specialistė kelią nuo sunkumų mokykloje iki įkalinimo įstaigos vadina bilietu į vieną pusę. Pirmiausia mokinys patiria nesėkmių mokykloje, dėl to krenta jo savivertė ir pasitikėjimas savimi, jis pradeda bėgti iš pamokų, dėl to susiduria su dar daugiau sunkumų mokytis. Sužlugdytas pasitikėjimas savo jėgomis, desperacija, tuštumas ir neveiklumas galiausiai priveda prie nusikalstamos veiklos.

"Jų likimą būtų galima pakeisti, jei sutrikimai būtų laiku diagnozuoti ir suteikta reikiama pagalba. Tai yra didžiulė tėvų, mokytojų ir auklėtojų atsakomybė, kad vaikas liktų mokykloje. Tačiau didžiausia atsakomybė turi tekti Švietimo ministerijai, kad sistema neliktų abejinga mokymosi negalią bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turintiems žmonėms", – pabrėžė A.Katznelson.