Iš pradžių izoliacijai į šią ligoninę buvo atvežti 17 uzbekų. Pasipylė skundai, kad jų nelanko jokie specialistai, kad jie negydomi. Bent vienas atvirai dėstė nemanąs, kad apskritai kuo nors serga.

„Pirmą vakarą emocijų buvo“, – liepos viduryje neslėpė Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba.

Vėliau čia izoliuojamų asmenų ėmė daugėti, tačiau situacija rimo ir problemų nebeliko, tikino ligoninės vadovas. Šiuo metu ligoninėje apgyvendinti 30 izoliuojamų asmenų. Kai kuriems uzbekams jau leista palikti šią įstaigą, nes nustatyta, kad jie pasveiko. Tam reikia, kad du kartus iš eilės paimti koronaviruso mėginiai būtų neigiami.

„Tiksliai neskaičiuojame, kiek likę uzbekų. Neskirstome pagal tautybę. Galiu pasakyti tik tiek, kad yra pasveikusiųjų, yra ir dar likusių izoliacijai“, – kalbėjo V. Glamba.

Vitalijus Glamba/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vadovas negalėjo pasakyti, ar tarp pasveikusiųjų ir palikusiųjų įstaigą yra problemų kėlęs asmuo. „Problema jau seniai išsisprendė. Suteikėme informacijos, kaip kas yra, ir nurimo. Žmogui trūko informacijos. Negaliu atsakyti, ar jis dar pas mus. Tiksliai nežinau, kuris iš jų. Po to, kai jie pradėjo kalbėtis, jie šiek tiek pradėjo dengti... Įtarimų turime, kuris asmuo, bet tiksliai nesiaiškinome. Ne tas mums svarbu“, – sakė V. Glamba.

Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti.

Kiek anksčiau direktorius svarstė, kad iš Kauno staiga surinktiems, atvežtiems ir uždarytiems uzbekams nerimo sukėlė nežinomybė ir informacijos trūkumas.

„Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti. Mūsų darbas buvo tuos dalykus jiems išaiškinti, kur jie yra, ką jie veikia, koks yra jų izoliacijos tikslas“, – pasakojo V.Glamba.

Nepaisant to, kad nerimo ir grasinimų išeiti bangos greitai nurimo, pastatą iš pradžių juosusi „STOP“ juosta, kaip pagrindinė užkarda, buvo pakeista į tvirtą tvorą.

„Taip, dabar yra padaryta stacionari tvora, bet virusas praeina ir per „STOP“ juostą, ir per tokią tvorą“, – ironizavo vadovas. Tačiau surimtėjęs pridūrė, kad pagrindinė užkarda plisti virusui yra žmonių sąmoningumas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tie žmonės, kurie yra dabar izoliuoti, tikime, kad jie yra pakankamai sąmoningi“, – teigė V. Glamba. Jis patvirtino, kad iki šiol nėra nustatyta atvejų, kad ligoninėje izoliuoti asmenys būtų pažeidę izoliacijos taisykles.

Izoliuojamiesiems parūpinti kambariai, tam tikras laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Kambariuose žmonės gyvena po du. Sergantieji gali pasivaikščioti lauke, tačiau nuo savo pastatų gali nutolti gana nedaug.

„Bet yra televizija, internetas, stalo žaidimai. Žmonės turės prisitaikyti prie tų sąlygų“, – teigė V. Glamba. Maistas jiems gaminamas ligoninės virtuvėje. Jis yra pristatomas laikantis visų karantino taisyklių, tai yra, naudojami vienkartiniai indai, atskira utilizavimo procedūra. „Maistas prinešamas prie ribos, paliekamas, atsitraukiama ir tada jie ateina ir pasiima“, – pasakojo ligoninės direktorius.

Abromiškų reabilitacijos ligoninė yra tapusi įstaiga, į kurią izoliacijai iš visos šalies gali būti atvežami koronavirusu sergantys žmonės, jeigu jie neturi sąlygų izoliuotis namuose ir jeigu jiems nereikia medicininės pagalbos.

„COVID-19 asmenų atvežimu pas mus rūpinasi savivaldybės, o išvažiavimą žmonės arba patys susiorganizuoja, arba kai kuriais atvejais pasirūpina darbdaviai“, – vardijo V. Glamba.