Keista replika

„Kauno dienos“ skaitytojas Romas stebėjosi bankų nustatyta tvarka, kai negalima už paslaugas atsiskaityti kortele. Bankų skyriuose už paslaugas paprašyta susimokėti grynaisiais arba padaryti pervedimą per e. banką.

Vyrui iš kiekvieno šalyje veikiančio banko reikėjo gauti pažymą dėl turimų sąskaitų. Žinoma, ši paslauga kiekviename banke mokama, tačiau tik viena įstaiga už šią paslaugą leido atsiskaityti mokėjimo kortele.

„Labai keista, kad šalyje skatinama kuo daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis, įvedami ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais, o bankai – tarsi atskira respublika. Čia kortelių nepriima. Viename banke man pasakė, kad jie – ne parduotuvė, todėl neturi kortelių skaitytuvo. Absurdas, kai klientai negali atsiskaityti jiems patogiu būdu. Dabar grynaisiais pinigais išvis retai atsiskaitau, todėl teko specialiai eiti iki bankomato, kad banko skyriuje galėčiau už tą pažymą sumokėti“, – stebėjosi kaunietis.

Skirtinga tvarka

Jis atkreipė dėmesį, kad kiekviename banke galioja skirtinga sistema, kaip atsiskaityti už paslaugas. Jei esi konkretaus banko klientas, gali už paslaugas nurašyti nuo sąskaitos, jei nesi klientas – reikia susimokėti vietoje.

Štai „Luminor“ banko skyriuje vyras už paslaugą galėjo sumokėti kortele. Tai vienintelis bankas, suteikęs tokią galimybę. Tačiau šis bankas nepriima grynųjų pinigų.

Medicinos ir Šiaulių bankuose kauniečiui teko krapštyti iš piniginės kupiūras, nes šiuose bankuose mokėjimo kortele atsiskaityti negalima, už paslaugas mokama tik grynaisiais. „Swedbank“ taip pat nepriima mokėjimo kortelės, tik grynaisiais. Žinoma, jei asmuo yra klientas, galima sumą nurašyti nuo sąskaitos.

„Nustebino ir SEB bankas. Jo skyriuose negalima sumokėti nei kortele, nei grynaisiais pinigais. Išrašo sąskaitą ir reikia pačiam pervesti pinigus per e. banką. O jei tokio neturi? Matyt, tada tektų eiti į pašto skyrių ir mokėti kaip už komunalinius mokesčius. Visiškai nepatogi sistema“, – dėstė kaunietis Romas.

Tvarka: Medicinos ir Šiaulių bankuose už paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais. Regimanto Zakšensko nuotr.

Analizuoja poreikius

Kodėl bankuose negalima atsiskaityti mokėjimo kortele, paprašėme pakomentuoti Lietuvos banko asociacijos (LBA) specialistų. Šie pažymėjo, kad kiekvienas šalyje veikiantis bankas pats nustato tvarką, kaip banko skyriuose atsiskaityti už paslaugas.

„Apgailestaujame dėl nepatogumų, su kuriais susidūrė jūsų minimas gyventojas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingi bankai ir kredito unijos priima skirtingus sprendimus dėl teikiamų paslaugų. Kiekviena finansų įstaiga individualiai analizuoja savo klientų poreikius, tad ir situacija klientų aptarnavimo skyriuose gali skirtis“, – teigė LBA komunikacijos vadovė Aistė Vaberaitė.

Pasak jos, dauguma atvejų mokesčiai už paslaugas bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo skyriuose yra nurašomi tiesiai nuo sąskaitos. Toks būdas taikomas tais atvejais, kai aptarnaujamas tos pačios finansų įstaigos klientas.

„Kitu atveju prašoma už paslaugas atsiskaityti pervedimu per interneto ar mobilųjį banką. Tai padaryti dažnai galima pačiame klientų aptarnavimo skyriuje – daugelis finansų įstaigų juose yra įrengusios ir savitarnos zonas, t. y. pinigus galima pervesti čia pat, neišeinant iš skyriaus patalpų. Skyriuje dirbantis vadybininkas gali ir pakonsultuoti, kaip atlikti pervedimą per interneto banką, jei gyventojui sudėtinga tai padaryti savarankiškai. Finansų įstaigų darbuotojai ne tik talkina atliekdami reikalingus mokėjimus, bet ir moko gyventojus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Kai kurių bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo padaliniuose suteikiama galimybė atsiskaityti ir mokėjimo kortelėmis“, – dėstė LBA atstovė.

Viename banke pasakė, kad jie – ne parduotuvė, todėl neturi kortelių skaitytuvo.

A. Veberaitė teigė, kad dauguma klientų konsultavimo skyrių jau ne vienus metus dirba be grynųjų pinigų. Kaip, esą, rodo praktika, poreikis už paslaugas atsiskaityti grynaisiais yra mažas, o sąnaudos už grynųjų pinigų tvarkymą, inkasavimą – didelės.

„Lietuvos bankas yra atkreipęs dėmesį, kad grynųjų pinigų naudojimas lemia sąnaudas, susijusias su apsirūpinimu grynaisiais pinigais ir jų tvarkymu (pavyzdžiui, grynųjų pinigų išėmimu iš mokėjimo sąskaitos, inkasavimu), dėl to gali padidėti prekės ar paslaugos kaina. Todėl gyventojams siūloma mokėjimus atlikti pervedimu per banką“, – nurodė LBA komunikacijos vadovė.

Be to, Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad kasmet mažėja besilankančių fiziniuose klientų aptarnavimo skyriuose. Pavyzdžiui, 2017 m. dažnai banko skyriuose lankėsi 10 proc., 2022 m. – jau tik 3 proc. respondentų. Skaitmeninėmis paslaugomis (interneto banku) 2017 m. naudojosi 70 proc., 2022 m. – jau 89 proc. respondentų.

„Todėl fiksuojamas ir mažesnis fizinių paslaugų poreikis, finansų įstaigos siekia užtikrinti, kad tokių paslaugų kaina atitiktų gyventojų lūkesčius. Tikime, situacijos sprendimą galima rasti visais atvejais – finansų įstaigos yra suinteresuotos užtikrinti kuo geresnę paslaugų kokybę. Tad, kilus neaiškumų ar susidūrus su nepatogumais, kviečiame apie tai kalbėtis su banku ar kredito unija“, – komentavo A. Veberaitė.

Nemato poreikio

Kai kurie bankai pateikė papildomą komentarą dėl galimybės atsiskaityti banko skyriuose.

„Luminor“ banko atstovė Agnė Mažeikytė-Šmeliova „Kauno dienai“ teigė, kad šio banko klientų konsultavimo centruose už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti keliais būdais: suma gali būti nurašoma tiesiai nuo sąskaitos (jeigu asmuo yra banko klientas), atliekamas mokėjimas kortele arba pinigai pervedami per banką (centruose yra savitarnos zonos, kur galima prisijungti prie savo e. banko).

„SEB banko skyriai be grynųjų pinigų dirba nuo 2019 m. pabaigos ir siūlo patogių ir paprastų alternatyvų, kaip prireikus pervesti reikalingus mokesčius be grynųjų pinigų“, – panašią poziciją įvardijo ir SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.

„Mūsų banke už daugumą paslaugų galima atsiskaityti net trimis būdais: grynaisiais pinigais, nurašant mokesčius nuo kliento banko sąskaitos arba pervedant mokestį į banko sąskaitą, todėl manome, kad klientai turi pakankamai pasirinkimų atsiskaityti jiems patogiu būdu“, – antrino ir Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

„Kadangi bankas nieko neparduoda – atsiskaitymo priemonės skyriuose nereikalingos. Tokiais atvejais, kai yra užsakoma mokama paslauga, bankas mokestį už paslaugą nuskaito tiesiai iš kliento sąskaitos. Ypač retais atvejais, jeigu sąskaitoje nepakanka lėšų arba klientas pageidauja, mokestį už paslaugą galime priimti grynaisiais pinigais. Tai niekuo nesusiję su Šiaulių banko pozicija apie grynuosius pinigus – tiesiog nėra mokėjimo skaitytuvų skyriuose paklausos“, – komentavo Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Pinigai: pastebima, kad lietuviai vis rečiau atsiskaito grynaisiais, tačiau banko skyriuose jų gali prireikti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Nėra reikalavimų

Šalyje veikiančias finansų įstaigas prižiūri Lietuvos bankas. Jo atstovai dienraščiui aiškino, kad teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų, kokias konkrečias paslaugas skyriuose turi teikti bankai ir koks turi būti atsiskaitymo būdas.

„Iš esmės tai lemia bankų rinkodaros strategija, konkrečių paslaugų paklausa, populiarumas ir kiti veiksniai. Kalbant apie atsiskaitymą už paslaugas, svarbu, kad bankai klientus aiškiai, ir jeigu įmanoma, iš anksto informuotų apie tai, kokiomis priemonėmis (grynaisiais, mokėjimo kortelėmis ar abiem būdais) pas juos galima būtų atsiskaityti.

Galbūt mažiau nepatogumų klientams kiltų, jeigu institucijos galėtų reikiamą informaciją gauti tiesiai iš bankų ir kitų finansų įstaigų e. būdu. Lietuvos bankas nuolat vertina, kaip bankai ir kitos finansų įstaigos teikia paslaugas klientams ir siekia, kad paslaugų kokybė gerėtų“, – nurodė Lietuvos banko atstovas spaudai Griedrius Šniukas.

Beje, dar 2019 m. Lietuvos bankas buvo išsakęs poziciją dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir kortele. Pasak banko ekspertų, pirmenybė neteikiama nė vienam būdui.

„Lietuvos bankas grynuosius eurus (eurų banknotus ir monetas) ir negrynuosius eurus (mokėjimo korteles, e. pinigus ir kt.) laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, neteikia pirmenybės nė vienai iš jų ir siekia didinti visos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų.

Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant, kaip alternatyvą pasirenkant kitas teisėtas mokėjimo ir atsiskaitymo priemones, nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant laikytinas priimtinu, jeigu sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų teisėtų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių arba potencialus pirkėjas aiškiai ir iš anksto informuojamas dėl galimų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių“, – skelbta Lietuvos banko interneto puslapyje.