Neliko įvažos
Kleboniškyje, Vasarvietės gatvėje, gyvenanti Zoja Šupenienė kreipėsi į „Kauno dieną“, kai pateko į absurdišką ESO sukurtą situaciją. Prie jos namo yra elektros stulpas. Pernai ESO prie jo primontavo atramą, kurį užstoja vienintelę įvažą į sklypą.
Elektros linija Vasarvietės gatvėje įrengta valstybinėje žemėje, tačiau visai šalia – privatūs sklypai. Viename jų stovi ir namas, kuriame gyvena Z. Šupenienės šeima. Namas ir sklypas padalytas dviem šeimoms. Elektros stulpas stovi būtent toje pusėje, kuri priklauso Z. Šupenienei. Kol buvo tik elektros stulpas, jis niekam netrukdė, tačiau pernai ESO įrengė atramą, tad ji dabar užstoja vienintelę galimą įvažą į sklypą.
Tiesa, kol kas pati įvaža neįrengta, nes šeima ieškojo būdų, kaip būtų galima pigiau perkelti tvorą. Tai, kad šioje vietoje bus įvaža, pažymėta ir detaliuosiuose planuose.
Fiziškai įrengti įvažą į sklypą kitoje vietoje nėra jokių galimybių: aplink – kaimynų sklypai, užtvertos tvoros – net ir nepraeisi, ką jau kalbėti apie galimybę važiuoti automobiliu. Ši Kleboniškio vieta – tarsi uždaras kvartalas, kuriame seniai suplanuota, kur gali būti įrengti keliai ir įvažos į sklypus, todėl, ESO įrengus stulpo atramą, Vasarvietės g. 21-asis sklypas liko užtvertas.
„Pernai ESO samdytas rangovas Vasarvietės gatvėje vykdė darbus – dalį elektros oro linijos keitė į kabelinę liniją. Vykdant šiuos darbus buvo įrengta nauja atrama prie Vasarvietės g. 21 namo sklypo esančio stulpo. Ši atrama įrengta prie pat sklypo ribos ir visiškai užblokuoja vienintelio įvažiavimo kelio į minėtą sklypą vietą.
Šiuo atveju esminės reikšmės neturi tai, kad atrama įrengta už sklypo ribos. Esminė aplinkybė – atrama užblokavo įvažos į sklypą vietą. Minėta įvaža toje vietoje šiuo metu neįrengta, tačiau, rengiant detalųjį planą, buvo suprojektuota kaip vienintelė galima. Tai vienintelė vieta, kur sklypas ribojasi su gatve“, – dėstoma Z. Šupenienės skunde, adresuotame ESO.
Moteris „Kauno dienai“ aprodė ir pačią stulpo atramą. Ji dabar yra sklypo viduryje. Automobiliu įvažiuoti į sklypą dabar niekaip neįmanoma, net jei ir būtų pašalintos tvoros. Į gyventojams priklausantį sklypą dabar galima patekti tik pėsčiomis.
„Jei kiltų gaisras, net tarnybos neprivažiuotų, nes aplink – kaimynų namai, jų tvoros, jokio kito privažiavimo kelio nėra. Negali būti taip palikta“, – pasipiktinimo ESO atsainumu neslėpė Kleboniškio gyventoja.
Kaunietė svarstė, jei jau ties kaimynais, kurie stato naujus namus, ESO elektros liniją perkėlė po žeme, galėjo ir ties jos namu panaikinti stulpą ir pratęsti požeminę liniją. Tačiau kažkodėl buvo nuspręsta stulpą palikti, įrengti atramą ir taip žymiai pabloginti dalies gyventojų gyvenimo kokybę.
Svarbu: nors įvaža kol kas neįrengta, tai vienintelė vieta, kuri ribojasi su gatve, aplink – kaimynų valdos. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Ilgas skundų maratonas
ESO darbus atliko praėjusių metų gegužę, tačiau problema iki šiol neišspręsta. Gyventojai stebėjosi, kad buvo vilkinama pateikti atsakymus. Atsakyti neskubėjo nei ESO, nei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Teisininkė padėjo Z. Šupenienei sudėlioti skundo akcentus, paremtus Civiliniu kodeksu. Jame yra net keli straipsniai apie tai, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, kodeksas numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tad šiuo atveju ESO, atlikdamas atramos įrengimo darbus, turėjo nepadaryti kitiems žalos, tačiau Vasarvietės g. 21-ojo namo gyventojams padaryta žala, apribotos galimybės patekti į jiems priklausantį turtą.
„Galbūt nauja atrama reikalinga dėl techninių dalykų, tačiau tai nepaneigia sklypo savininko teisės turėti neužblokuotą įvažą. Ieškoti techninių sprendimų dėl atramos pašalinimo yra ne sklypo savininko, o ESO pareiga.
ESO atstovai, organizuodami ir užsakydami projektavimo ir rangos darbus, negalėjo nežinoti, kad nauja atrama užblokuos įvažą į sklypą, kadangi suprojektuota įvaža į minėtą sklypą matyti iš viešai prieinamų žemės kadastro ir nekilnojamojo turto registro kadastro ir registro duomenų“, – dėstomi argumentai skunde.
Be to, jame pažymima, kad minėtos naujos atramos statymas jokia forma nebuvo derintas su Vasarvietės g. 21 žemės sklypo savininke. Nebuvo gautas ir jos sutikimas.
ESO įrengė atramą, tad ji dabar užstoja vienintelę galimą įvažą į sklypą.
Biurokratai – tarsi akli
Kartu su teisininkais Z. Šupenienė reikalavo imtis priemonių, kad būtų atlaisvinta įvaža į sklypą, pašalinant atramą arba ją perkeliant į kitą vietą. Tačiau tiek ESO, tiek VERT aiškino, kad esą visi darbai atlikti teisėtai. Panašius atsakymus įstaigos pateikė ir „Kauno dienai“.
„Vykdant oro linijos pertvarkymo darbus įvaža nebuvo įrengta, o jos vieta tik numatyta. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad sklypas nebuvo suformuotas. Papildoma atrama pastatyta NŽT nesuformuotame žemės sklype.
Darbai vykdyti pagal parengtą ir suderintą techninį darbo projektą. Darbai vykdyti esamoje 0,4 kV oro linijos apsaugos zonoje. Ši linija įrengta 1997 m. Projektuose, taip pat ir vykdant šį, visuomet numatomi optimalūs techniniai sprendimai, kuriuos priimant atsižvelgiama į visų klientų interesus“, – dienraščiui aiškino ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ji pridūrė, kad bendrovė, atlikdama elektros tinklų pertvarkymo darbus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir esą visada vertina visų klientų interesus, neišskiriant individualių poreikių.
VERT patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas „Kauno dienai“ aiškino, kad gyventoja 2023 m. gegužę kreipėsi į VERT su skundu dėl ESO veiksmų. VERT išnagrinėjo skundą ir priėmė sprendimą, įformintą VERT nutarimu.
„Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visai 0,4 kV elektros oro linijai, dėl kurios keliamas klausimas, taikomas įstatyminis servitutas (teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, elektros oro linijos servitutas nustatomas apsaugos zonos ribose (LR specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad iki 1 kV įtampos elektros oro linijos apsaugos zona nustatoma 2 m atstumu išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštinių laidų).
Teisės aktai suteikia skirstomųjų elektros tinklų operatoriui teisę atlikti rekonstrukcijos darbus ir įrengti naujus elektros energetikos objektus egzistuojančiose apsaugos zonos ribose ir ši operatoriaus teisė yra absoliuti ir neribojama, todėl atlikti rekonstrukcijos ir įrengimo darbus apsaugos zonoje nustatyto servituto ribose operatorius gali be apribojimų“, – dėstė VERT atstovas.
Jis aiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą kampinės ir galinės atramos, atsižvelgiant į jų tipą, naudojamos su ramsčiais arba atotampomis. Vasarvietės g. 21-ojo sklypo atveju atrama tapo galinė, todėl jai esančios apsaugos zonos ribose buvo pagrįstai įrengtas paramstis.
„Darbai buvo atlikti ne pareiškėjos sklype, todėl jos sutikimas darbams vykdyti nebuvo reikalingas ir pareiškėjos sklypo detalusis planas neturėjo būti vertintas. Projektas, pagal kurį buvo atlikti darbai, buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir gautas šios institucijos sutikimas. AB „Energijos skirstymo operatorius“, įrengdama atramos paramstį apsaugos zonos ribose, teisinio reglamentavimo nuostatų nepažeidė“, – teigė VERT.
Planai: detaliuosiuose planuose pažymėta ir elektros stulpo, ir vienintelės galimos įvažos įrengimo vieta. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Siuntinėja vieni pas kitus
„Kauno diena“ papildomai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) ir Kauno miesto savivaldybę. Paprašėme įvertinti užtvertos įvažos į Vasarvietės g. 21 sklypo istoriją ir pakomentuoti, kaip spręsti šią situaciją. Institucijų atstovai arba nurodė kreiptis į kitus, arba pateikė lakoniškus atsakymus.
„2022 m. buvo derintas 0,4 kV elektros oro linijos rekonstravimas, Vasarvietės g. 21D, Kaunas. Šiame projekte oro linija nuo esamos atramos ties sklypu Vasarvietės g. 21, Kaunas, keičiama į požeminę kabelinę liniją. Informacijos apie naujai statomas atramas nėra“, – mažai naudos gyventojams duodantį atsakymą pateikė miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Infrastruktūros poskyrio vedėja Lina Lapūnienė.
NŽT viešųjų ryšių skyriaus specialistė Zita Šlepetienė „Kauno dienai“ nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į AB Energijos skirstymo operatoriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą, išdavė sutikimą elektros oro linijai rekonstruoti. Šis sutikimas išduotas vadovaujantis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu, nuostatomis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad, išduodant sutikimą patikrinama, ar numatomų darbų projektas yra suderintas su kaimyninių sklypų savininkais ar naudotojais. ESO turėjo gauti sutikimą elektros oro linijos rekonstrukcijai valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Dokumentai pateikti, parengti, suderinti taisyklių nustatyta tvarka“, – komentavo NŽT atstovė Z. Šlepetienė, nors gyventojai skunde ESO dėstė priešingai – jokio sutikimo nebuvo davę.
NŽT paprašėme padėti išspręsti Kleboniškio gyventojų bėdas dėl atramos įrengimo, tad šios institucijos atstovai patarė kreiptis kitur.
„Teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Namo gyventojai galėtų kreiptis į ESO ir VTPSI kontrolei atlikti ir patikrinti, ar minima įvaža numatyta dokumentuose, ar ji atitinka įvažai keliamus reikalavimus, ar jūsų minimas atraminis stulpas pastatytas, kaip buvo numatyta ESO pateiktame projekte, kuriam buvo išduotas sutikimas“, – atsakomybę kitiems permetė NŽT, įprastai sprendusi problemas dėl galimybių į sklypą įrengti įvažas.
VTPSI dėstė kitaip ir nurodė, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodavo NŽT. „Taigi dėl sutikimo atlikti elektros linijų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus Kauno mieste, Vasarvietės gatvėje, ESO samdyti rangovai turėjo kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių“, – dienraščiui nurodė VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.
Inspekcijos paprašėme apskritai įvertinti šią situaciją, kai užtveriama vienintelė galima įvaža į sklypą.
„Išnagrinėjus prašyme nurodytas aplinkybes nustatyta, kad žemės sklypas Vasarvietės g. 21, Kaune, gautas padalijus daiktą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo Vasarvietės g. 21, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“. Sprendimas dėl pertvarkyto padalijimo būdu žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo pagal pateiktus piliečių prašymus priimtas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas žemės sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, nustatyta, kad elektros linijų keitimo darbai buvo atliekami Vasarvietės gatvės (NTR įregistruotas inžinerinis statinys), kuri priklauso Kauno miesto savivaldybei, ribose. Rengiant projektą, keičiant elektros oro liniją į kabelinę liniją, galiojo ir pirmiau nurodyto detaliojo plano sprendiniai, projektas įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti derinamas su atitinkamomis institucijomis“, – dėstė VTPSI ir atkreipė dėmesį, kad Statybos inspekcijai teisės aktais nesuteikta teisė ir pareiga vertinti kitų institucijų sprendimų ar parengtų dokumentų.
Inspekcijos darė prielaidą, kad elektros linijų keitimo darbai Vasarvietės gatvėje galimai buvo atliekami nustatytoje elektros linijų apsaugos zonoje. Apsaugos zona – ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Dvi brangios alternatyvos
ESO ir VERT dėl užtvertos įvažos siūlo dvi gyventojams kainuojančias alternatyvas. Pirmoji – padengti dalį darbų kainos ir ESO atramą esą patrauks į kitą vietą. Kita galimybė – kreiptis į teismą. Akivaizdu viena – ESO užtvėrė įvažą ir dabar gyventojai raginami patirti finansinių nuostolių, kad problema būtų išspręsta.
ESO atstovai aiškino, kad elektros įrenginių iškėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kuriame reglamentuota: „Vartotojo, gamintojo ar kito asmens perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
„Šiuo atveju vartotojas, kurio prašymu energetikos objektas yra perkeliamas, apmoka energetikos objekto perkėlimo išlaidas. Darbai atliekami pagal vartotojo parengtą techninį darbo projektą. Deja, kol neatlikti projektavimo darbai, darbų kainos įvardyti negalime“, – apie tai, kad gyventojai už savo lėšas turi pasirūpinti techniniu projektu ir apmokėti pusę ESO darbų kainos, nurodė ESO atstovė ryšiams su visuomene R. Juodkienė.
Ji aiškino, kad, planuojant įsirengti įvažą žemės sklype, reikia pateikti paraišką dėl operatoriui priklausančių elektros įrenginių iškėlimo. „Jeigu būtų nuspręsta rekonstruoti arba perkelti ESO priklausančias, anksčiau nei prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV elektros linijas, reikėtų apmokėti 50 proc. visų ESO patirtų rekonstravimo arba perkėlimo išlaidų. Taip pat klientas gali rinktis savo rangovą, vadovaudamasis „Fast track“ procesu“, – dėstė ESO atstovė.
VERT antrino komentuodama, kad jei gyventojai nori atramą iškelti, turi kreiptis į ESO nustatyta tvarka. „Gavusi paraišką dėl elektros įrenginių iškėlimo, ESO įvertins reikalingų darbų atlikimo apimtį ir apskaičiuos mokėtinos įmokos dydį“, – pažymėjo VERT patarėjas viešiesiems ryšiams L. Vaigauskas.
„Tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, pareiškėja turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo teismine tvarka“, – apie tai, kad jei gyventojai nesutinka mokėti ESO už tai, kad jie užvėrė įvažą ir neperkelia atramos, gali bylinėtis teismuose, pasiūlė VERT.
Naujausi komentarai