Praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje atliekantis studentas Žygimantas Makūnas pasakojo jau spėjęs pasisemti patirties ir atskleidė, kad svečioje šalyje erzina tik automobilių eismas bei oras.

– Kodėl pasirinkai vykti į Airiją? Kokį įspūdį tau paliko ši šalis, jau kurį laiką joje gyvenant? – pasiteiravome Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo studento Ž.Makūno.

– Pildant paraišką prioritetinė šalis buvo JAV, o antroje vietoje Airija. Rinkausi šias valstybes, nes čia kalbama angliškai, norėjau atlikti praktiką šalyje, kurios kalbą moku gana neblogai. Be to, mano diplominio darbo tema ("Lietuvos ir Airijos emigracijos politikos ir jos priemonių lyginamoji analizė") buvo susijusi su Airija, taigi apie šį kraštą jau nemažai žinojau. Man yra tekę lankytis Jungtinėje Karalystėje, Airijoje viskas atrodė gana įprasta, labai nenustebau. Pirmą kartą važiuodamas autobusu nežinojau, kad jame nepriima popierinių pinigų, todėl atsigręžiau į keleivius ir sušukau: "Gal kas nors galite iškeisti 20 eurų?!" Buvau maloniai nustebintas, kad net keli žmonės pasisiūlė sumokėti už mano bilietą. Taigi jau nuo pirmų dienų susidariau gerą įspūdį apie vietinius ir iki šiol jis yra teigiamas, nes visi čia labai malonūs.

Iš neigiamų dalykų Airijoje galiu pasakyti tik kelis: eismas ir oras. Gyvenu pačiame miesto centre, čia labai daug automobilių, todėl siekiant sumažinti spūstis, šviesoforai yra sureguliuoti ne pėsčiųjų naudai – įprasta matyti žmones bėgančius degant raudonam šviesoforo signalui: galima prabėgti prieš pat policijos automobilį ir niekas nesureaguos. Orai labai neprognozuojami, gana dažnai lyja, visą laiką nešiojuosi skėtį. Vis dėlto čia gan šilta.

– Kokie kultūriniai skirtumai tave labiausiai stebina?

– Ryškių kultūrinių skirtumų nematau, tačiau nustebino airių požiūris į religiją. Stebina katalikų airių ir protestantų britų susipriešinimas. Nors šiuo metu konfliktai Šiaurės Airijoje jau aprimę, bet iš vietinių teko girdėti pasakojimų apie bandymus nunuodyti arba užpuolimus dėl religinių paskatų. Anot airių, religija jiems "kažkas svarbaus", nors iš pirmo žvilgsnio jie neatrodo labai religingi. Beje, teko lankytis netgi bare, kuris įrengtas bažnyčioje.

– Kodėl susidomėjai pasiūlymu atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje?

– Susidomėjau, nes tai šioks toks iššūkis. Nėra labai lengva pirmą kartą vienam išvykti į užsienį ir be niekieno pagalbos susirasti gyvenamąją vietą, įsikurti ir rūpintis kitais buitiniais reikalais. Taip pat ši praktika atrodė patraukli dėl galimybės pasisemti daugiau patirties, žinių apie valstybę. Be to, studijų metais atsirado susidomėjimas diplomatine tarnyba, buvo smalsu pamatyti ambasados darbą iš vidaus.

– Kokia yra darbo diena ambasadoje?

– Darbo diena trunka nuo 9 iki 17 val. Pirmadieniais ji prasideda nuo aštuonių ambasados darbuotojų susirinkimo, kurio metu aptariami einamieji klausimai dėl įvairių renginių, diplomatinių, konsulinių niuansų. Vėliau vyksta konsulinis priėmimas – į ambasadą atvyksta gyventojai, kreipiasi dėl įvairių priežasčių. Darbai būna labai įvairūs, įprastai reikia rašyti įvairius raštus, įgaliojimus, kartais tenka dirbti priimamajame – ten reikia pasitikti gyventojus, patikrinti jų dokumentus, konsultuoti ir t.t. Po priėmimo reikia baigti tvarkyti dokumentus, kuriuos užpildė gyventojai. Kelis kartus per savaitę priimu gyventojų skambučius, konsultuoju konsuliniais klausimais, registruoju priėmimui. Kas dvi savaites atvyksta diplomatinis paštas su naujais pasais ir gimimo / santuokos liudijimais, tuomet būna daug darbo, nes reikia duomenis suvesti į anketas, viską sudėti į archyvinius stalčius ir t.t. Tai pagrindiniai darbai, be jų, būna ir neeilinių užduočių: per įvairius renginius reikia padėti gaminti kvietimus svečiams, prisidėti prie patalpų parengimo renginiams. Kolektyvas labai paslaugus ir draugiškas, darbuotojai patyrę ir į bet kurį galiu kreiptis pagalbos iškilus klausimams.

– Ar atlikdamas praktines užduotis taikai per studijas įgytas žinias?

– VDU studijos yra plataus pobūdžio, nes ambasadoje žmonėms dažnai tenka patarti įvairiais klausimais, nedaug personalo ir labai daug veiklos sričių. Ne veltui atrankoje į diplomatinę tarnybą kandidatai turi spręsti testus, kurie apima itin daug sričių (istoriją, geografiją, politiką, menus ir t.t.).

– Koks tavo laisvalaikis Airijoje?

– Esu ketvirto kurso studentas, rašau baigiamąjį bakalauro darbą, tad daug laisvalaikio tenka skirti tam. Sekmadieniais dalyvauju Šv.Patriko dienos karnavalo repeticijose su vietinės lietuvių bendruomenės nariais. Ši šventė labai populiari Airijoje, su kostiumais žygiuosime per miestą, turėtų būti tikrai įdomu. Ambasados darbuotojai aprodė man įdomiausias miesto vietas. Gyvenu bute su korėjiečiu, brazilu ir airiu, dažnai leidžiame laiką kartu, tikrai įdomu pabendrauti su užsieniečiais iš tokių skirtingų šalių.
Kokias su praktika susijusias ateities perspektyvas pastebi?

Manau, kad žinios pravers, o ir įgyta patirtis labai įvairi bei naudinga. Manau, kad ši praktika paskatins siekti pradėti karjerą diplomatinėje tarnyboje. Galvodamas apie savo ateitį kartais baiminuosi, kad galiu įstrigti nuobodžiame darbe, kur retai įvyksta kas nors naujo, kamuoja rutina, o diplomatinė tarnyba man patraukli dėl rotacijų, darbo skirtingose šalyse.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė pasakojo, kad ten gyvenanti lietuvių bendruomenė yra viena iš didžiausių pasaulyje, taigi mūsų šalies ambasados Airijoje teikiamų konsulinių paslaugų skaičius yra didelis ir nuolat augantis. "Siekiant optimaliai naudoti valstybės lėšas, kartu išlaikant aukštą paslaugų kokybę, studentų praktikos yra abipusiai naudingas projektas, leidžiantis ambasadai užtikrinti konsulinių paslaugų skaičių ir kokybę, o studentams suteikiantis galimybę įgyti pirmųjų darbo įgūdžių, susipažinti su valstybės įstaigų veikla, patirti diplomatinių atstovybių darbo ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių gyvenimo specifiką", – teigia ambasadorė.

"Norintys atvykti praktikai ambasadoje studentai privalo turėti bent pradinį supratimą apie administracinę sąrangą Lietuvos Respublikoje, valstybinių institucijų ir įstaigų darbą, išmanyti raštvedybos pagrindus. Tačiau svarbiausia, kad būtų pasiruošęs mokytis, atlikti įvairius darbus. Taip pat studentas turėtų suprasti, kad būdamas užsienyje ir dirbdamas ambasadoje, atstovauja ne tik sau, bet ir Lietuvai. Jeigu studentas nori, gali ir siekia, visuomet ieškome galimybių jam dalyvauti ne tik konsulinėje veikloje, bet ir įvairiuose politinio ar ekonominio pobūdžio susitikimuose, spaudos konferencijose ar paskaitose", – akcentuoja ambasadorė.