Kulautuvoje vyksta 13-asis festivalis „Akacijų alėja“. Lietingi debesys neišgąsdino festivalio gerbėjų. Vakarop Kulautuvos pušis nušvietė saulė.
Kai laikrodžio rodyklė artėjo ties 17 val., ėmė sklaidytis abejonės, kad „Akacijų alėja“ šiemet patirs fiasko. Lietaus lašams retėjant ėmė gausėti plūstančiųjų į šį unikalų festivalį gerbėjų būriai. Rodos, pirmuoju akustinės gitaros akordu buvo išsklaidyti paskutiniai lietaus debesys, kurie kabojo virš Kulautuvos.
Festivalio rengėjai pelnytai save vadina vizitine Kulautuvos miestelio kortele Kauno rajono žemėlapyje. Negana to, jie save laiko kokybės simboliu visos Lietuvos dainuojamosios poezijos judėjime.
„Neslėpkime, kad bardų muzika ir dainuojamoji poezija yra pagrindinis kovotojas už gimtąją kalbą, – festivalio įtaką pabrėžė jo organizatorius ir idėjinis vadas Virgis Stakėnas. – Mūsų festivalis visada pasižymėjo drąsa. Čia vietos atsiranda ir džiazui, ir rokui, ir avangardinei muzikai“.
Pasak organizatoriaus, „Akacijų alėjos“ festivalis turi savo unikalų veidą – artistą vienišių, kuris savo balsui pritaria tik vienu instrumentu, dažniausiai akustine gitara.
„Akacijų alėjoje“ 7 val. trunkantis tiesos iš širdies sakymas buvo skirtas čia susirinkusiems mažiesiems, jų tėvams, seneliams ir senelių draugams. Visos kartos čia rado sau vietą po aukštomis Kulautuvos pušimis.
„Džiaugiuosi, kad nebeklausiama, kuriame Lietuvos kampelyje vyksta „Akacijų alėja“. Dabar domimasi: „O kuo nustebins šįmet?“, – festivalį ir klausytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Sveikinimo kalboje Kauno rajono meras papasakojo, kad akacijų sėklas nelengva išauginti – jos glūdi giliai žemėje. Tačiau vieną kartą išsiskleidęs daigas užaugina nepaprastai tvirtą ir įspūdingą medį.
Gal todėl jau pasklidus festivalio kerams vėl sugrįžęs lietus nepajudino saugiai čia įsitaisiusių klausytojų – guminiai aulinukai ir neperšlampamas lietpaltis buvo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų festivalio aprangos detalė.
Naujausi komentarai