Sovietinės stelos

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo sklisti pasipiktinimo banga dėl Lietuvos Respublikos paso dizaino. Kiekvieną paso puslapį puošia įvairių lankytinų Lietuvos vietų vaizdai, tačiau viename jų – juntamas sovietinis dvelksmas.

Naujojo paso puslapiuose dėmesys skirtas ir Kaunui. Deja, pasirinkta iliustracija sukėlė pasipiktinimą, nes joje matyti Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Vienybės aikštėje anksčiau stovėjusi stela, šlovinanti sovietinius laikus.

Jau 33 metai praėjo nuo „nubalvonėjimo“ ir stelos nebestovi Vienybės aikštėje, tačiau išlikusios naujuose pasuose.

„Gavau naują pasą. Biometrika, holografija, visokie permatomi langeliai, žodžiu, XXI amžius, o Kauno nuotrauka – dar su tarybiniais balvonais. Jau 33 metai praėjo nuo „nubalvonėjimo“ ir stelos nebestovi Vienybės aikštėje, tačiau išlikusios naujuose pasuose“, – naujo paso nuotrauka pasidalijo Nadia, pasiūliusi nufotografuoti atnaujintą Vienybės aikštę, kurioje seniai nėra jokių sovietinių akcentų, ir būtent atnaujintos erdvės nuotraukas naudoti asmens tapatybės dokumentuose.

Iš tiesų Vienybės aikštėje nuo sovietinių laikų stovėjo trys stelos: „Darbas“, kurtas skulptoriaus Juozo Kėdainio, Roberto Antinio su sūnumi kurta „Taika“ ir „Revoliucija“, kurios autorius – Kazys Švažas. Būtent vienas šių darbų ir matomas naujuose asmens tapatybės dokumentuose.

Tačiau stelos iš Vienybės aikštės buvo iškeltos dar 2017 m., prieš aikštės rekonstrukciją. Atnaujinus šią erdvę, sovietiniai reliktai nesugrąžinti, todėl dabar ir bendras vaizdas gerokai pasikeitęs.

„Stelos šiuo metu laikomos Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Jų iškėlimas iš Vienybės aikštės – projektuotojų kūrybinis sumanymas. Dabartinėje aikštėje jos ne tik architektūriškai ir vizualiai nederėtų, bet ir sugrąžinimas į buvusias vietas techniškai neįmanomas – ten sumontuoti požeminiam parkingui funkcionuoti reikalingi įrenginiai. Konkrečių planų dėl stelų pastatymo naujoje vietoje nėra“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Priminė: S. Rimas teigė, kad 2017 m. iš aikštės pašalintos stelos iki šiol saugomos Aleksoto aerodrome. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Netoleruotina klaida

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl naujuose pasuose naudojamos tokios senos ir šio laikmečio neatitinkančios miesto nuotraukos. Taip pat teiravomės, ar sovietinius laikus menantys akcentai pasuose nekelia dviprasmybių.

„Tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio tapatybę patvirtinančiame dokumente šmėžuoja sovietiniai simboliai, – netoleruotina klaida, kurią būtina ištaisyti“, – tikino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičiaus.

Jis nurodė, kad už LR piliečio paso grafinio dizaino, eskizo ir šio dokumento technologinius reikalavimus atsakinga Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (VDTAT) prie Finansų ministerijos. Šiai tarnybai pakeitus nuotrauką, Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos galės užsakyti naują pasų partiją.

„Jei kalbame apie paso su nauja nuotrauka išdavimą, tai galėtų įvykti maždaug po šešių mėnesių, kai bus išnaudoti jau pagaminti ar baigiami gaminti 250 tūkst. pasų su dabartiniu dizainu“, – apie tai, kad dar tūkstančių gyventojų pasuose bus matomi sovietiniai paminklai, apgailestavo A. Abramavičius.

Dizainas: viename naujojo paso puslapyje matyti Karo muziejus, o šone – sovietinių laikų stela. (Feisbuko nuotr.)

Dizaino subtilybės

Asmens tapatybės dokumentus išduodantis Migracijos departamentas pasų dizaino nekuria, todėl nieko nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į kitas institucijas. VDTAT direktoriaus pavaduotojas Leonas Stankevičius „Kauno dienai“ sutiko pakomentuoti, kodėl naudojama tokia sena Kauno nuotrauka.

„Atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rekomendacijas, kelionės dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės ir kt.) turėtų būti atnaujinami kas dešimt metų. Pastarąjį kartą LR pasas atnaujintas 2018 m. Šiuo metu yra rengiamas naujo LR paso grafinis projektas, tad artimiausiu metu bus pakeisti ir tam tikrų puslapių vaizdai“, – teigė pašnekovas.

Tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio tapatybę patvirtinančiame dokumente šmėžuoja sovietiniai simboliai – netoleruotina klaida, kurią būtina ištaisyti.

Jis pažymėjo, kad 2017 m. pradėta Vienybės aikštės rekonstrukcija baigta tik po trejų metų, t. y. 2020 m., o LR pasas atnaujintas 2018 m.

„Paso eskizas buvo suderintas su Lietuvos heraldikos komisija, Valstybine kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kadangi tuo metu buvo vykdomi aikštės rekonstrukcijos darbai, naudotos ankstesnės nuotraukos“, – komentavo L. Stankevičius.

VDTAT atstovas aiškino, kad LR paso vidinių puslapių dizaino motyvai atspindi Lietuvos valstybės nacionalinę ir etninę informaciją. Paso kiekvieno puslapio fone – įžymios skirtingos Lietuvos vietos. Pase Kaunui yra skirti keturi puslapiai, kuriuose vaizduojama Kauno pilis ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

„Vytauto Didžiojo karo muziejaus vaizdavimas šiuo kampu pasirinktas, nes pastatą iš kitos pusės užstoja medžiai. Čia vaizduojamas būtent Vytauto Didžiojo karo muziejus, nesistengiant akcentuoti Vienybės aikštės ir joje esančių objektų. Kadangi aikštė yra rekonstruota, atnaujinant LR pasą bus pakeistas ir puslapio vaizdas“, – žadėjo L. Stankevičius.

Istorija: stelos Vienybės aikštėje stovėjo nuo sovietinių laikų iki 2017 m., kai pradėta aikštės rekonstrukcija. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasų vidinių lapų asociatyvios nuotraukos naudotos technologinės apsaugos priemonėms – apsauginiam fonui ir apsauginiams tinkleliams suformuoti, pavyzdžiui, vietoj dangaus vaizduojami Lietuvos Respublikos tradiciniai audiniai, prie Kauno pilies pavaizduotas stovintis stumbras, kaip dizaino elementas“, – pridūrė pašnekovas.