Naujas kvartalas

Ateities vizijose buvusi šiltnamių teritorija, kairiajame Nemuno krante, viršutinėje terasoje turėtų tapti gyvenamosios paskirties teritorija su bendro naudojimo infrastruktūra. Nutiestos gatvės, magistraliniai vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų neatlygintinai perduoti Kauno savivaldybei.

"Teritorijos, esančios Antakalnio g. 42, Kaune, išvystymo projekte žadami gerokai platesni užmojai nei į daugiau nei 10 ha teritoriją prikimšti aibę daugiabučių daugiaaukščių dėžučių. Įgyvendinant projektą taip pat žadama gerinti šios seniūnijos socialinę infrastruktūrą – įsteigti darželį, vaikų laisvalaikio centrą, investuoti į parko, esančio Antakalnio gatvėje, sutvarkymą.

Kauno tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas prisidės prie Kauno savivaldybės vykdomo projekto "Buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversijos", kurio metu numatoma sukurti infrastruktūrą, reikalingą verslo investicijoms pritraukti ir darbo vietoms kurti.

Aiškinamajame rašte aprašoma daugybė kriterijų, kurie leistų šį privatų projektą pripažinti regioninės svarbos projektu. Tačiau kai kurie tarybos nariai tikina nesulaukę atsakymų į jiems kilusius klausimus. "Mes ne prieš investicijas, tačiau norisi aiškiai žinoti, kas ten bus ir kaip ten bus, – abejonę kėlė Konservatorių frakcijos narys Remigijus Skilandis.

"Svarstant šį projektą komitetuose iškilo klausimas: ar viskas čia adekvatu. Sklypas didelis ir taip netikėtai – regioninės plėtros prioritetas. Kiek pamenu, anksčiau privačių projektų pripažinimo regioninės svarbos projektu nebuvo, tai ir galvojame, ar nėra čia kokios nors potekstės. O gal tiesiog noras susitvarkyti žemės reikalus", – tęsė R.Skilandis.

Perėmė už skolą

Daugiau nei 10 ha teritorijos Aleksote, Antakalnio gatvėje, medžių lapų dar nenudraskė rudens vėjai. Prie obelų tvarkingai sustatyti pilni obuolių maišai. Tolumoje stūkso didelių šiltnamių rėmai, ūkinės paskirties pastatai, garažai, ūkinė technika. Regimas vaizdas liudijo erdvioje teritorijoje vykstantį gyvenimą.

Administracinio pastato sieną prie įvažos į teritoriją puošė apsilupęs užrašas "Apželdinimas". Ir nors vartai į teritoriją buvo praviri, tačiau ženklai aiškiai rėkė, kad vidun patekti nevalia. "Iškėlėme draudžiančius įvažiuoti ir įeiti ženklus. Į teritoriją prileidome šunų ir saugome", – maloniai šyptelėjo iš automobilio išlipęs vyras.

Kol kas nuomininkų teisėmis bendrovei "Apželdinimas" priklausančioje teritorijoje karaliauja bendrovė "Irgita". Bendrovė įsipareigojo prižiūrėti jiems išnuomotus plotus, kol Ūkio banko bankroto verpetuose atsidūręs "Apželdinimas" rado Šiaulių banko prieglobstį.

"2013 m. Šiaulių bankas, Ūkio bankas ir valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" pasirašė turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, kuria susitarė dėl reikalavimo teisių ir užtikrinimo priemonių perleidimo.

Pagal šį sandorį Šiaulių bankas perėmė visas teises pagal kredito sutartis į įmonę, valdančią teritoriją Kaune, Antakalnio g. 42. Nuo 2016 m. lapkričio bendrovės, valdančios minėtą teritoriją, akcininkas yra bendrovė Šiaulių banko turto fondas", – paaiškino bendrovės "Apželdinimas" direktorė Zita Kilčiauskienė.

Pralenks Fredos kvartalą

Buvusi šiltnamių teritorija į privačias rankas pateko prieš maždaug 20 metų. Per tą laiką ne kartą keitėsi šeimininkai, svaiginę pažadais čia sukurti pasaką. "Toje vietoje 20 metų yra daržas. Ar teisinga viduryje miesto turėti daržą? – retoriškai klausė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Administracijos direktorius pabrėžė, kad žadami investuoti 52 mln. eurų yra reikšminga suma. Juolab kad žadama statyti ne vieną daugiabutį, o vystyti visą gyvenamąjį kvartalą, pasirūpinti susisiekimu su miestu, nutiesti viaduką į Lakūnų plentą.

Mes matome, kad tai gana reikšmingas plotas Kaune, kurį žada išvystyti privatus verslas.

"Tai būtų didžiausias nei kažkada iki šiol buvo, po Fredos gyvenamojo kvartalo, apie 50 tūkst. kv.m gyvenamasis kvartalas. Su visais pagalbiniais plotas yra apie 15 ha teritorija. Mes matome, kad tai pakankamai reikšmingas plotas Kaune, kurį žada išvystyti privatus verslas. Norime, kad jis būtų toks, kokio jo nori ir privatus verslas", – palankumą projektui demonstravo administracijos direktorius.

Galutinį žodį, ar šis objektas taps regioninės svarbos projektu, tars Kauno regiono plėtros taryba.

Labiausiai kai kuriems miesto politikams užkliuvo tai, kad palaiminimą 52 mln. eurų investicijai turėjo teikti lyg pirkdami katę maiše, nes nebuvo matę planuojamos teritorijos brėžinių, vizualizacijos, neturėjo progos susipažinti su ekonominiais vietos vystymo skaičiavimais.

"Viskas ten paskaičiuota, net statybos leidimai išduoti kai kuriems pastatams, patvirtintas detalusis planas. To ploto vystymas tęsiasi apie 20 metų", – projekto realumu neabejojo G.Petrauskas. Administracijos direktorius įsitikinęs, kad apleistos teritorijos puoselėtojas Šiaulių bankas yra įmonė, kuri gali išvystyti tokį projektą, nes tam turi resursus.

Ginčai dėl žemės

Tik yra mažytis bet. Ši didžiulė privati teritorija yra valstybės žemėje. Šios žemės nuomos sutartis papuolė į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) juodąjį sąrašą. Žemės nuomos sutarties teisėtumas svarstomas teisme.

"Žemės sklypas yra išnuomotas bendrovei "Apželdinimas", tačiau pagal NŽT ieškinį dėl šios valstybės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo metu vyksta teisminis ginčas, kuris dar nėra pasibaigęs", – paaiškino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.

Bendrovės "Apželdinimas" vadovės aiškinimas dėl žemės nuomos sutarties kiek minkštesnis. "Žemės nuomos sutartis yra galiojanti. Ginčas su NŽT vyksta tik dėl tam tikrų sutarties punktų traktavimo. Teritorijai yra parengti visi reikalingi planavimo dokumentai ir jie galioja nuo 2007 m. Šios teritorijos vystymo projektas rengtas vadovaujantis galiojančiu miesto bendruoju planu, teritorijos detaliuoju planu ir atsižvelgiant į greta teritorijos Kauno miesto vystomus infrastruktūros projektus", – dėstė Z.Kilčiauskienė.

Pasikeitusį NŽT įstatymų traktavimą, sustabdžiusį nemažai investicijų į naujas statybas, daugelis kritikuoja. Neslepiama, kad kai kurie verslininkai, apskundę NŽT veiksmus teismui, tęsė suplanuotas statybas, kiti laukia galutinio teismų išaiškinimo.

Pripažinimo nauda

Situacijos skaidrumu projektą Aleksote siūlyti pripažinti regioninės svarbos projektu suabejoję konservatoriai kelia ir kitą šio pripažinimo naudą. "Kas galėtų paneigti, kad šis regioninės svarbos pripažinimas reikalingas norint susitvarkyti žemės reikalus", – svarstė R.Skilandis.

Administracijos direktorius G.Petrauskas nemano, kad Kauno tarybos pritarimas projektą, kuriam vystyti numatyta žemė tapusi ginčo objektu teisme, siūlyti svarstyti Regiono tarybai buvo skubotas. "Mums svarbu, kad didelės investicijos ateina į apleistą rajoną. Čia esminė svarba. Na, o jei teisminiai ginčai su NŽT išsispręs blogai, tai reikš, kad nepavyko investicijos", – mintimis dalijosi G.Petrauskas.

Administracijos direktorius ramino, kad jei bet kuri kita privati kompanija būtų prašiusi regioninės svarbos statuso, tokia galimybė būtų svarstoma. Kadangi iki šiol niekas nesikreipė, todėl nebuvo ko ir svarstyti.

Regioninės svarbos pripažinimo poreikį išsakė ir galimi investuotojai. "Manome, kad kompleksinis darbo ir kokybiškos gyvenamosios vietos paketas suteiks Kauno miestui, o ypač šiai seniūnijai, konkurencinį pranašumą prieš kitus miestus tiek šalyje, tiek užsienyje", – aiškino Z.Kilčiauskienė.

Investuotojų pasiūlytas projektas priimant sprendimą nebuvo vertintas antikorupciniu požiūriu. Pasak G.Petrausko, Kauno savivaldybė šioje dalyje neketina investuoti nė vieno cento, todėl toks vertinimas yra nereikalingas.

Kauno tarybos nariai pasigedo urbanistų ir investicijų specialistų išvadų. "Nežinau, ar šiame etape reikėjo šitą daryti, nes šnekame apie rimtą įmonę, kuri turi resursų, kuri turi sklypą ir pasitvirtinusi detalųjį planą nori investuoti. Kokių specialistų išvadų dar reikia?" – stebėjosi G.Petrauskas.

Svarstant šį projektą komitetuose iškilo klausimas: ar viskas čia adekvatu. Sklypas didelis ir taip netikėtai – regioninės plėtros prioritetas.

Projektas ne galutinis

Tai, kas planuojama buvusių šiltnamių teritorijoje, vadinti projektu ganėtinai drąsu. Viešojoje erdvėje šis projekto etapas nurodomas kaip projektinis pasiūlymas. Kaip vaizdinė informacija pridedami tik projektinių pasiūlymų brėžiniai.

Projektiniame pasiūlyme nurodoma, kad kvartale numatoma statyti trylika daugiabučių namų, iš kurių vienuolika būtų penkių aukštų ir du daugiabučiai devynių aukštų. Vienbučių sublokuotų namų šiame kvartale numatoma statyti aštuonias grupes. Nurodyta, kad viešosios paskirties pastatas šiuo etapu neprojektuojamas.

Bendrovės "Apželdinimas" vadovė neslėpė, kad teritorijos projekto dar nėra. "Projektas dar nėra baigtas. Konkretūs sprendiniai gali būti užbaigti tik po jo patvirtinimo", – dėstė Z.Kilčiauskienė.

Be jau minėtų pranašumų, nurodomi ir kiti šio investicinio projekto tikslai: "Tikslas – pasiūlyti apgyvendinimo infrastruktūrą verslo bendrovėms, kurios vykdys veiklą Kauno aviacijos gamyklos teritorijoje, užtikrinant galimybę apgyvendinti darbuotojus greta esančioje teritorijoje, siūlant įvairaus tipo apgyvendinimo paslaugų formas, įskaitant ir trumpalaikio, vidutinės trukmės apgyvendinimo bei bendrabučio paslaugas. Čia gyvenantys darbuotojai galėtų pasiekti darbo vietas pėsčiomis, dviračiais neapkraudami miesto transporto sistemos."

Tiesa, Kauno savivaldybė dar nėra apsisprendusi, kokią norėtų matyti buvusią Aviacijos gamyklos teritoriją. Nepaneigsi, kad perspektyvinis mąstymas visada skatina vystymąsi.

Komentaras

Nijolė Dirginčienė, Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė

Regioninės svarbos projektų buvo labai mažai ir papildomo finansavimo jiems nebuvo skirta. Yra skirtas krepšelis regionui iš tam tikros ministerijos – kultūros objektams iš Kultūros ministerijos, švietimo – iš Švietimo ministerijos ir pan. Kol kas tik teoriškai kalbama apie tai, kad reikėtų daryti regioninius projektus, numatyti regioninės plėtros priemones ir ką ten reikėtų daryti. Tačiau visa tai tik teoriniai dalykai. Labai atsakingai sakau, kad kol kas didelių regioninių projektų ir nebuvo. Bet tai dar nereiškia, kad mes nesvarstome. Ir Kauno regione svarstome apie tokius projektus. Manome, kad jie galėtų būti papildomai finansuojami, o gal rastųsi finansavimas iš sutaupytų lėšų, gal būtų skirta specialiai tam regionui. Jei tikrai geras projektas, tai ir Vyriausybė turėtų įvertinti ir atsižvelgti. Kol kas yra tik kalbos, pamąstymai, kad regioninės svarbos projektams reikėtų skirti papildomą finansavimą. Negaliu pasakyti, ar Lietuvoje kuris nors regioninės svarbos projektas turėjo kokių nors privilegijų.