Ji pridūrė, kad jokio kvapo nesijaučia, tačiau upei neįprasta ir intensyvi spalva suneramino.  

Vienintelis variantas, kuris jai ir vyrui atėjo į galvą, jog su tuo gali būti susiję prie Jiesios esantys Išlaužo tvenkiniai. Juose auginamos žuvys. Tačiau šis verslas vystomas jau seniai, o upė, anot garliaviškės, iki šiol nė karto nebuvo pažaliavusi.

Susisiekus su aplinkos apsaugos inspektoriais paaiškėjo, kad pokyčiai upėje iš tiesų susiję su minėtais tvenkiniais. Šiuo metu iš jų tradiciškai pradedamas išleisti vanduo, tačiau šie metai išskirtiniai, nes vandenyje dėl susidariusių tam tikrų retai pasitaikančių išskirtinių gamtos sąlygų suvešėjo dumbliai. 

Inspektorių teigimu, situacija stebima, atliekami palyginamieji pakartotiniai išleidžiamo vandens ir Jiesios vandens, paimto aukščiau ir žemiau išleistuvo, tyrimai. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros, į kurio prižiūrimą teritoriją įeina Išlaužas, vedėjas Česlovas Meržvinskas portalui kauno.diena.lt kalbėjo, kad kol kas laukiama rezultatų, tačiau situacijos dramatizuoti, anot jo, tikrai nereikėtų. Mėginiai imti rugsėjo 28, 29 ir spalio 1 dienomis.

"Visą vasara dumbliams buvo itin palankios sąlygos. Ji buvo neįprastai šilta.  Todėl žaliadumblių tvenkiniuose susidarė galimai daugiau nei ankstesniais metais", – sakė Č. Meržvinskas. Anot jo, yra atliekama žinybinė ir valstybinė kontrolė, tyrimai parodys, ar viršijamos, pavyzdžiui,  fosforo, azoto, šiuo atveju, susidariusių natūraliai, normos. 

Net ir blogiausiu įmanomu atveju, jo manymu, "žuvys Jiesioje tikrai neišgaiš, ekosistemai katastrofiški dalykai neįvyks".

Žaliadumblių tvenkiniuose susidarė galimai daugiau nei ankstesniais metais.

"Jeigu žuvys, daug žuvų gyveno tokiame vandenyje, jį išleidus į Jiesią ir susimaišius su jos vandeniu, nemanau, kad vandens parametrai taps įspūdingi ir kažkuo sensacingi", – ramino aplinkosaugininkas.

Č. Meržvinskas akcentavo, kad į Jiesią leidžiamas vanduo yra iš žuvininkystės tvenkinių. "Tai ne cheminė tarša, vanduo ne iš pramonės, ne po autoįvykio, o  iš tvenkinių, kurių vanduo buvo tinkamas žuvims. Melsvadumblių pagausėjimas yra natūralus dalykas, tą galime stebėti ir Kuršių, Kauno mariose bei kitur.  To sustabdyti mes negalime. Tai priklauso nuo oro sąlygų. Kiekvieni metai yra skirtingi: vienais metais vandens temperatūra vienokia, kitais – kitokia.  Vienais metais labiau dauginasi vieni vandens ir ne vandens organizmai, kitais metais, priklausomai nuo sąlygų, – kiti", – dėstė agentūros vedėjas.  

Vanduo iš tvenkinių leidžiamas pagal su institucijomis suderintą grafiką. Viršijus nustatytas užterštumo normas gamtai padaryta žala vertinama per mokesčių prizmę, aiškino Č. Meržvinskas.