Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. Eur iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas 4 šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėn., o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų.

Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 iki 500 tūkst. Eur.

Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė 6 ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonės – subsidijos ir kitos priemonės

Pasak R. Armonienės, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis.

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 37 mln. Eur, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Valstybės pagalba šiuo metu – labai svarbi

Pramogų verslui COVID-19 pandemija kirto bene stipriausiai, o pabėgimų kambarius Kaune valdanti bendrovė „Atrakink“ tikrai nebuvo išimtis. Šios įmonės veikla tiek pirmojo, tiek dabartinio karantino metu lieka apribota, nors anksčiau prieššventiniu metų periodu pramogų verslas gaudavo daugiausia pajamų.

Kaip pripažino įmonės bendrasavininkė Sigita Štrimaitė, pirmąją koronaviruso bangą padėjo išgyventi valstybės pagalbos mechanizmai. Vienas iš penkių įmonės darbuotojų išėjo iš darbo ir pasinaudojo Užimtumo tarnybos išmoka, kitiems „Sodra“ kompensavo dalį atlyginimo grįžus po karantino.

„Su nuomojamų patalpų savininku susitarus dėl nuolaidų, pasinaudojome ir valstybės subsidija nuomos mokesčiui. Taip pat atgavome dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Visa tai mums išties padėjo atsilaikyti pavasarį. Dabar taip pat labai domimės informacija, kokia valstybės pagalba teikiama smulkiajam verslui. Nors atrodo, kad dabartinis karantinas gali būti ilgesnis nei pirmasis, tačiau kol kas tikimės ir laukiame geriausio. Šventiniu periodu tikimės ir didesnio klientų susidomėjimo elektroniniais „Atrakink“ pabėgimo kambarių kuponais, kuriuos bus galima be problemų panaudoti pasibaigus veiklos apribojimams“, – pasakojo S. Štrimaitė.