Tarpkultūrinės komunikacijos kontekste naujų kultūrų pažinimas yra ta sritis, su kuria mokiniai turėtų susipažinti jau mokykloje. Vykdomi tarptautiniai projektai, tokie kaip "Erasmus+", kurių metu ir mokiniai, ir mokytojai keliauja į kitas šalis semtis patirties, taip pat priima kitų šalių mokinius ir mokytojus Kaune. Taip vykdomi projektai skatina kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu, visų pirma plėtojant sustiprintą tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Tarptautinės patirtys projektuose prisideda gerinant ugdymo kokybę

Progimnazija pastaruosius penkerius metus dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose "Erasmus+" projektuose, kurie yra įgyvendinami finansuojant pagal ES programą "Erasmus+". Mokyklos direktorė Rima Špakauskaitė-Kučinskienė pabrėžia, kad progimnazijoje ką tik baigti įgyvendinti du projektai, skirti tarpkultūrinių mokinių kompetencijų ugdymui, neabejotinai prisidėjo gerinant ugdymo kokybę. Vienas tokių projektų – Anglų kalba socialiniam verslumui (angl. English For Social Entrepreneurship), kitas – Žaliosios mokyklos (angl. Environmental Green Gate Schools). Per pastaruosius metus mokiniai ir mokytojai vyko tarptautinių vizitų į Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Rumuniją, Lenkiją, Graikiją ir Italiją. Projektų metu mokyklos atstovai dalyvauja organizuojamose veiklose, gerina bendravimo įgūdžius anglų kalba, bendrauja su įvairių šalių mokiniais, dalijasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi apie socialinį verslumą ir darnaus vystymosi idėjas. Mokiniai turi galimybes pristatyti sukurtus verslo planus, žinias gilinti integruotose pamokose. Mokiniams tokie progimnazijoje vykdomi tarptautiniai projektai suteikia galimybę susipažinti su kitomis kultūromis, suprasti tokias sąvokas kaip socialinis verslumas ir finansinis raštingumas, žaliasis mąstymas ir tvarus vystymasis. Mokytojams tai tampa platforma tarptautinėje aplinkoje dalytis profesinėmis žiniomis ir praktikomis. Progimnazijoje atliktais tyrimų duomenimis, vykdomi tarptautiniai projektai gerina kalbų mokymą(si) ir skatina didelę ES kalbų įvairovę bei įvairių kultūrų supratimą, prisideda prie pagrindinių kompetencijų ir įgūdžių kėlimo lygio, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo rinkai ir visuomenės vystymuisi.

Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) nauda ugdymo procese

Dažnai ir tėvams, ir pedagogams kyla klausimas, nuo kurios klasės  geriausia pradėti mokytis užsienio kalbų. Pagal dabartinį modelį užsienio kalbos mokoma nuo antros klasės. Tačiau, remiantis atliktais moksliniais tyrimais ir praktinėmis tendencijomis, galima konstatuoti, kad vaiko pažintis su užsienio kalbomis galėtų ir turėtų būti ankstyvesnė – nuo pirmos klasės arba net ikimokyklinio amžiaus. Kauno Juozo Urbšio progimnazija jau penktus metus vykdo ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą nuo pirmosios klasės, derindama formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Anot progimnazijos direktorės R.Špakauskaitės-Kučinskienės, dažnai tenka girdėti nemažai mitų, susijusių su užsienio kalbų mokymu(si). Kartais mokinių tėvai nuogąstauja, kad kelių užsienio kalbų mokymas(is) vienu metu gali lemti kalbų painiojimą. Tačiau Harvardo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad vaikų, kurie mokosi užsienio kalbų, daug geresni rezultatai tiksliųjų mokslų testų metu nei jų bendraamžių, kurie užsienio kalbų nesimoko. Mokslininkai taip pat priduria, kad vaikų komunikavimas įterpiant kelis žodžius kita kalba, tėvams galintis atrodyti kaip kalbų painiojimas, yra ištaisoma ir laikina pirminės pažinties su užsienio kalba dalis.

Ankstyvasis užsienio kalbos pažinimas ne tik leidžia ugdyti kalbos, kurios mokomasi, kompetencijas, bet ir gebėjimus lengviau mokytis kitų kalbų esant vyresnio amžiaus. Vienas svarbiausių dalykų šiuolaikinėje visuomenėje yra informacija, o daugiakalbiai žmonės turi platesnę prieigą prie įvairesnių informacijos šaltinių. Tai juos gali išskirti tiek mokymo(si) aplinkoje, tiek vėliau ir darbo rinkoje. Įdomu dar ir tai, kad žmonių, kurie moka daugiau užsienio kalbų, smegenys senėja lėčiau – tai įrodė ne vienas atliktas mokslinis tyrimas.

Vykdomi projektai skatina kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu.

Sistemingas kalbų mokyma(is) atliekant interaktyvias kalbos lavinimo užduotis, žaidimus, pasitelkus vizualiųjų priemonių raišką nuo ankstyvojo amžiaus lavina gebėjimus atskirti ir pažinti ne vieną užsienio kalbą. Kitas svarbus veiksnys mokantis užsienio kalbų yra kultūrų pažinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos gerinimas. Mokiniai skatinami praplėsti pasaulio suvokimą, gebėjimą lengviau prisitaikyti įvairioje aplinkoje, nes to reikalauja globalaus pasaulio tendencijos.

Daugiakalbystės ugdymo sistema atspindinti šiuolaikines visuomenės tendencijas ir poreikius

Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui dr. Mindaugo Norkevičiaus nuomone, jo atstovaujama mokykla išsiskiria iš Kauno miesto ugdymo įstaigų, nes ugdymo procesas paremtas nuosekliu ir integruotu daugiakalbystės ugdymu. Čia mokiniai užsienio kalbų mokosi nuo pirmos klasės, antrosios užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių ar rusų) – nuo penktos klasės, o nuo aštuntos klasės ugdytiniai jau mokosi trečiąją užsienio kalbą (ispanų, italų, prancūzų, vokiečių ar rusų) ir daugiau pamokų skiria antrosios kalbos mokymuisi. Kalbų ugdymo procese orientuojamasi ne tik į kalbos pažinimo kompetenciją, ypatingas dėmesys skiriamas komunikacinei kompetencijai, o šią kompetenciją galima laikyti viena iš svarbiausių ateityje.

Pasak progimnazijos direktorės R.Špakauskaitės-Kučinskienės, kalbos mokymosi procesų ir smegenų veiklos tyrimų rezultatai įrodo, kad ankstyvasis svetimos kalbos mokymas(is) yra prasmingas, tačiau šis procesas bus efektyvus tik tada, jeigu bus laikomasi tam tikrų nuoseklumo ir sistemiškumo sąlygų. Kauno Juozo Urbšio progimnazijoje vykstanti dalykinė integracija, kai į ugdymo disciplinas integruojamas užsienio kalbos mokymas, yra reikšminga formuojant platesnį kontekstą išmanančias asmenybes. Užsienio kalbos mokymas(is) šiuolaikinės globalizacijos kontekste yra ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo pamatas. Jei kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, laiko suteikti žinioms ir išugdyti gebėjimams reikia mažiau, tačiau nuostatų, tokių kaip pažintis su kitomis kultūromis, formavimasis trunka kur kas ilgiau, o tai progimnazijoje vyksta pasitelkiant kontekstualaus ir patirtinio ugdymo veiklas.

Užsienio kalbų gebėjimai – viena didžiausių galimybių̨ darbo rinkoje

Ateities perspektyvoje užsienio kalbų gebėjimai bus viena iš didžiausių galimybių̨ darbo rinkoje, todėl apie tai reikia galvoti nuo ankstyvos vaikystės. Tėvų ir mokyklos uždavinys – skatinti vaikų vidinę motyvaciją atskleidžiant užsienio kalbų mokėjimo ir daugiakultūrio pasaulio pažinimo naudą, kuri gali prisidėti prie asmenybės formavimo. Dr. M.Norkevičiaus vertinimu, perspektyviausi specialistai bus ne tik tie, kurie puikiai išmanys savo sritį, tačiau ir tie, kurie bus daugiakalbiai asmenys. Atsižvelgiant į šiandienes darbo rinkos tendencijas, investicijų augimą šalyje, daugiakultūriškumo sklaidą, šiuolaikinis jaunas perspektyvus asmuo turi gebėti susikalbėti bent trimis užsienio kalbomis.