Menų inkubatorius "Fluxus ministerija" Kaune paliko spalvingą pėdsaką – piešinį "Meistras" (Senelis išminčius) ant buvusio "Lituanicos" fabriko pastato fasado. Per visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" apdovanojimus Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno sukurtas piešinys buvo apdovanotas nominacijoje "Unikalus Kaunas 2013".

Vienas  260 kv. m dydžio piešinio idėjos iniciatorių, "Fluxus ministerijos" ministras Artūras Zuokas, džiaugėsi, kad ir Senelį išminčių, ir kitas netradicines "Fluxus ministerijos" idėjas kauniečiai pripažino savomis.

– "Fluxus ministerija" buvo viena iš daugelio jūsų idėjų. Vilniuje startavęs projektas atkeliavo į Kauną. Ar Kauno "Fluxus ministerijos" komandai pavyko išsaugoti ir išplėtoti pirmines projekto idėjas ir tikslus?

– Jeigu turi idėjų, visuomet atsiras tų, kurie padės jas įgyvendinti. Taip atsitiko ir įkuriant "Fluxus ministeriją" ir Vilniuje, ir Kaune. Smagu, kad Vilniuje suburta "Fluxus ministerijos" komanda padėjo kauniečiams rūpintis projektu ir dalijosi savo patirtimi.

Reikia pripažinti, kad Kauno "Fluxus ministerija" gerokai skyrėsi nuo Vilniaus "Fluxus ministerijos", tačiau tai yra natūralu. Svarbiausia, kad projekto koncepcija ir tikslai buvo įgyvendinti, o tam tinkančias priemones geriausiai gali parinkti tie, kurie žino  auditorijos lūkesčius ir poreikius. Juk tai, kas įdomu vilniečiams, nebūtinai yra įdomu kauniečiams.

Manau, kad Kauno "Fluxus ministerijos" komandai puikiai sekėsi sudominti ir pritraukti lankytojus, o svarbiausia – suburti vietinius menininkus. Būtent čia įsikūrę menininkai generavo ir įgyvendino idėjas ir "Fluxus ministerijoje" vyravo ypatinga atmosfera, kurią turėjo pajusti kiekvienas joje apsilankęs svečias.

– Kauniečiams "Fluxus ministerija" tapo svarbi, reikšminga ir įdomi vieta.

– Tikrai taip. Vien tai, kad po pusmečio kauniečiai nepamiršo "Fluxus ministerijos" ir per šiuos apdovanojimus balsavo už "Senelį išminčių", rodo, jog projektas buvo tikrai vertinamas. Džiaugiuosi, kad kauniečiai įvertina ir palaiko netradicines idėjas.  Džiaugiuosi, kad "Fluxus ministerijoje" susibūrę menininkai, net ir pasibaigus projektui, neišsiskirstė ir toliau tęsia savo kūrybinę, meninę veiklą Kaune ir puoselėja "Fluxus ministerijoje" užgimusias idėjas.

– Kokį Kauno "Fluxus ministerijos" įvykį galėtumėte įvardyti kaip patį ryškiausią?

– Per pusantrų metų veiklos laikotarpį Kaune "Fluxus ministerijoje" įvyko per tūkstantį įvairių renginių, parodų, koncertų ir kūrybinių dirbtuvių. Čia lankėsi menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Vis dėlto manau, kad reikšmingiausiu įvykiu ir man, ir tikriausiai ir visiems kauniečiams buvo Jono Meko apsilankymas. Tai be galo įdomi ir kūrybinga asmenybė, su kuria buvo malonu bendrauti ir, žinoma, išgirsti teigiamus atsiliepimus apie "Fluxus ministeriją". Kaip sakė J.Mekas, "Fluxus – dovana, kurią Jurgis Mačiūnas padovanojo pasauliui. Tai šypsena, kurią jis įnešė į šį liūdną pasaulį. Reikia šypsotis, reikia nepamiršti šypsotis." Kuo daugiau šypsenų visur.

– Praėjus pusmečiui po "Fluxus ministerijos" uždarymo Vilniuje, projektas persikėlė į Kauną. Dabar jau praėjo pusė metų po "Fluxus ministerijos" uždarymo Kaune. Ar turite kokių nors planų atidaryti "Fluxus ministeriją" kitame Lietuvos mieste, o galbūt net už Lietuvos ribų?

– Turime tolesnio projekto plėtojimo idėjų, tačiau kol kas apie tai garsiai nekalbame. Kai idėjos įgaus aiškesnę formą, būtinai šia žinia plačiai pasidalysime. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad "Fluxus" idėjų plėtojimas Kaunu tikrai neužsibaigė. "Fluxus ministerijos" projektu susidomėjo kelių Europos didmiesčių savivaldybės, su kuriomis tariamės, kalbamės. Labai džiaugiamės, kad šis projektas įgauna vis didesnį susidomėjimą. Keliausime visi ir toliau drauge "Fluxus" keliais.