Sustiprinta kontrolė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyriaus vedėja valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Jatkevičienė „Kauno dienai“ teigė, kad pastaraisiais metais fiksuojamas nesaugios paukštienos Lietuvos rinkoje mažėjimas.

„2021 m. Lietuvos rinkoje uždrausta pardavinėti apie 157 t nesaugios paukštienos, o 2022 m. – apie 97 t“, – atkreipė dėmesį G. Jatkevičienė.

– Koks yra patikrinimų dėl nesaugios paukštienos intensyvumas ir kokios priežastys lemia patikrinimų dažnumą? – „Kauno diena“ paprašė paaiškinti specialisto.

– VMVT nuolat atlieka sustiprintą paukštienos kontrolę paukščių skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose. Taip pat tiriami ir vartotojų pranešimai, skundai. Atrenkami mėginiai mikrobiologinei ir cheminiai taršai nustatyti. Aptikus nesaugios produkcijos, ji nedelsiant pašalinama iš rinkos, pradedami tyrimai, siekiant išsiaiškinti į rinką patekusios nesaugios produkcijos šaltinį, taikomos sankcijos ir drausminės priemonės.

Patikrinimų dėl nesaugios paukštienos skaičių, intensyvumą lemia nepatenkinamų šviežios paukštienos ir jos produktų laboratorinių tyrimų rezultatai, specialia sistema gautų pranešimų apie rinkoje išplatintą nesaugią paukštieną skaičius. Per 2021 m. buvo atlikti 59, o 2022 m. 44 ūkio subjektų veiklos patikrinimai pagal gautus nepatenkinamus tyrimų rezultatus ir specialios sistemos priimtus pranešimus apie nesaugią paukštieną.

Aplinka: nuo paukščių auginimo sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

Pranešimų patikimumas

– Tenka girdėti, kad siekiant pakenkti konkurentams pasitaiko melagingų pranešimų apie neva nesaugią paukštieną. Kaip įvertinate pranešimų apie galbūt užkrėstą paukštieną patikimumą, autentiškumą – tikrinate pagal visus pranešimus ar yra tam tikra metodika?

– Kiekvienu atveju sistemoje gavus pranešimą apie į Lietuvos rinką patekusį galbūt nesaugų maistą, įskaitant paukštieną, yra atliekamas ūkio subjekto veiklos patikrinimas.

– Kaip dažniausiai aptinkama nesaugi paukštiena – pagal planinius patikrinimus, pranešimus?

– Paukštienos sauga yra vertinama atliekant valstybinės kontrolės metu atrinktų paukštienos mėginių laboratorinius tyrimus. Dažniausiai paukštienos mėginiai yra atrenkami gamybos įmonėse, sandėliuose, mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įstaigose. Paukštienos mėginiai dėl atitikties saugos reikalavimams įvertinimo yra atrenkami pagal kiekvienais metais VMVT rengiamus planus, taip pat atrenkami ir neplaniniai mėginiai, atsižvelgiant į jau atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus ar gautą informaciją apie galimus žmonių susirgimus. Nepastebėta, kad nesaugios paukštienos atvejų būtų nustatoma daugiau tiriant vartotojų pranešimus, nei atrenkant planinius paukštienos mėginius.

Pasitaiko spekuliacijų

– Pakomentuokite galimas spekuliacijas, apie kurias viešai yra užsiminę kai kurie įtarimų dėl parduodamos nesaugios paukštienos sulaukę prekybininkai, kad pranešimų apie neva užkrėtimus autoriai dažnai būna konkurentai ir kad norint kažkokių bakterijų visada galima surasti ir pagal tai nubausti.

– VMVT rinkos ribojimo priemones ir baudas ūkio subjektams skiria tik tais atvejais, kai nustato, kad į rinką buvo pateikti nesaugūs maisto produktai, įskaitant paukštieną. Šviežiai paukštienai ir iš jos pagamintiems produktams, pateiktiems į rinką jų tinkamumo vartoti terminu, maisto saugos kriterijai yra labai aiškūs, patvirtinti atitinkamu reglamentu. Jis nurodo, kad į rinką patiekta šviežia, smulkinta paukštiena, paukštienos pusgaminiai ir mechaniškai atskirta paukštiena yra laikomi nesaugiais, jeigu jose jos tinkamumo vartoti laikotarpiu yra aptinkama žmonių susirgimus galinčių sukelti patogeninių bakterijų – salmonelių.

Į rinką patiekti gatavi maisto produktai, įskaitant termiškai apdorotus (keptus, virtus, karštai rūkytus) paukštienos produktus, jeigu juose būtų nustatyta žmonių ligas galinčių sukelti patogeninių mikroorganizmų, keltų dar didesnę riziką vartotojų sveikatai. Tačiau į rinką pateiktuose gatavuose paukštienos produktuose patogeninių (infekcijas sukeliančių) mikroorganizmų aptikimo tikimybė yra žymiai mažesnė, palyginti su šviežia paukštiena ar paukštienos pusgaminiais, nes paukštienos produktų gamybos metu juos termiškai apdorojant žmonių ligas sukeliančios bakterijos žūsta.

Terminis apdorojimas

– Kai kalbama apie nesaugią paukštieną, kokie infekcijų sukėlėjai turimi galvoje?

– Dažniausiai paukštieną draudžiama tiekti į rinką dėl joje aptinkamos mikrobinės taršos salmonelėmis, kurios kelia riziką žmonėms užsikrėsti salmonelioze. Analizuojant apsinuodijimų maistu protrūkius, pastebima tendencija, kad ligas sukelia kelių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų ir siekiant apsaugoti vartotojus, produkcija yra atšaukiama iš rinkos ir draudžiama prekyba nesaugia vištiena.

Salmoneliozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia lazdelės formos bakterijos. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos. Didžiausia rizika susirgti sunkia salmoneliozės infekcijos forma yra mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, tada, kai sumažėjęs bendras jų organizmo atsparumas.

Pažymėtina, kad salmonelių bakterijos žūva verdant, kepant ar kitaip gerai termiškai apdorojant paukštieną, todėl laikantis tinkamos higienos ruošiant maistą ir užtikrinant tinkamą terminį apdorojimą, užsikrėsti salmonelėmis rizika sumažėja iki minimumo.

Tendencijos Europoje

– Kokios tendencijos, kalbant apie nesaugią paukštieną, vyrauja visoje ES rinkoje?

– Remiantis ES atliktais laboratorinių tyrimų rezultatų statistiniais duomenimis, 2021 m. šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių buvo aptikta 2,2 proc. visų ištirtų mėginių (iš viso ištirta 443,056 tūkst. mėginių, iš jų nepatenkinami 9,593 tūkst.). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu vidurkiu, šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių aptikimo procentas išlieka beveik nepakitęs – 2,3 proc. 2021 m., palyginti su šviežia mėsa ir jos produktais, daugiau negu perpus mažiau salmonelių buvo aptikta kiaušiniuose (0,82 proc. visų tirtų mėginių), trečioje vietoje – šviežia žuvis ir jos produktai, kuriuose salmonelių buvo aptikta 0,65 proc. visų ištirtų mėginių.

Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų.

Kalbant apie šviežios mėsos taršą salmonelėmis Europoje, šių patogeninių bakterijų daugiausia aptinkama šviežioje vištienoje ir kalakutienoje (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,5 proc. visų ištirtų mėginių pagal 2021 m. statistinius duomenis). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu duomenų vidurkiu, salmonelių šviežioje paukštienoje aptinkama mažiau. 2017–2020 m. salmonelių šviežios vištienos mėginiuose vidutiniškai buvo aptikta 7,0 proc. visų tirtų mėginių, o šviežios kalakutienos mėginiuose 5,5 proc. visų mėginių.

– Per kiek laiko laboratorijose nustatoma, ar paukštiena saugi?

– Klasikiniu metodu atliekant šviežios mėsos ir jos produktų, įskaitant paukštieną, salmonelių tyrimus, ar paukštiena yra saugi, laboratorijoje paaiškėja po trijų parų nuo tyrimo pradžios. Šviežioje paukštienoje aptikus salmonella rūšies bakterijų, būtina nustatyti salmonelių rūšį, tokiu atveju tyrimo laikas pailgėja ir gali užtrukti iki 7–10 dienų.

– Kada, kur ir kokioje situacijoje užfiksuotas vėliausias masinis užsikrėtimas dėl nesaugios paukštienos?

– Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų. Specialistai atliko viešojo maitinimo įmonės patikrinimą, kurio metu įvertino, kaip joje laikomasi maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktoje protrūkio tyrimo išvadoje nurodyta, kad susirgusių vienos šeimos narių žarnyno infekciją galėjo sukelti viščiukų broilerių žaliava. Maitinimo įmonėje, kurioje užsikrėtė žmonės, buvo nustatyta maisto tvarkymo, maisto gamybos higienos, darbuotojų asmens higienos ir kitų trūkumų.

– Ar pirkdami vadinamąją ekologišką produkciją vartotojai gali būti tikresni, kad nenusipirks nesaugios paukštienos ir neužsikrės?

– Tiek ekologiškai pagamintai, tiek įprastinei paukštienai yra taikomi tie patys pagal VMVT kompetenciją vertinami maisto saugos ir kokybės reikalavimai. Tik nuo naminių paukščių auginimo, paukščių skerdimo ir paukštienos gamybos sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. Teigti, kad ekologiškai pagaminta paukštiena yra saugesnė, nebūtų teisinga, nes nepriklausomai nuo to, ar paukštienos gamybos grandinė atitinka ekologiškumo standartus, ar jie netaikomi, visa paukštiena turi būti auginama jos kokybę ir nekenksmingumą sveikatai užtikrinančiomis sąlygomis.

Be privalomųjų maisto saugos, kokybės ir kitų reikalavimų, ekologinės gamybos ūkiai turi atitikti specialiuosius ekologinei gamybai ir ekologiškų produktų ženklinimui taikomus reikalavimus.

– Iš kokių šalių dažniausiai patenka užkrėsta paukštiena?

– Kadangi daugiausia į Lietuvos rinką paukštienos yra įvežama iš Lenkijos, joje dažniausiai ir yra nustatoma mikrobinė tarša salmonelėmis.

– Ar galima tvirtinti, kad nesaugios paukštienos dažniausiai galima nusipirkti turgavietėse?

– Mūsų tarnyba neturi duomenų, pagal kuriuos būtų galima tvirtinti, kad nesaugiausia pirkti turguje.

Užsikrėtimų mažėja

NVSC duomenimis, pastaraisiais metais užsikrėtimų mastas salmonelėmis mažėja. 2020 m. buvo užfiksuota 419 susirgimų, 2022 m. – 240, 2023 m. iki rugpjūčio – 174.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas informavo, kad šiuo metu Infekciniame skyriuje gydomi salmonelėmis apsikrėtę du ligoniai.

„Yra laikotarpių, kai tokių ligonių visai nebūna. Tai nėra tokia liga, kaip, pavyzdžiui, erkinis encefalitas, kuriuo užsikrėtusių ligonių nuo pavasario iki rudens yra kiekvieną parą. Todėl du ligoniai, galima sakyti, nevisiškai įprasta, kasdienė situacija, bet, aišku, ir tikrai ne ligos protrūkis“, – sakė S. Tvirbutas.