Sostinės pavyzdys

Daug diskusijų sukėlusią reklamą "Vilnius – Europos G-taškas" aptarinėjo visi: nuo bažnyčios atstovų, iki pasaulinių žiniasklaidos portalų. Reklamos populiarumas jau pirmosiomis kampanijos dienomis pranoko lūkesčius. Provokuojanti reklama patraukė ir pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Kaip rašė ELTA, tai paskatino kalbėti ne tik apie reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį.

Reklamos efektyvumą pripažino garsiuosius Rygos įvaizdžio vaizdo klipus sukūrusių gamybos namų "Nonsense.tv" vadovas Augustinas Katilius. Jis sakė: "Sveikinu Vilnių su G-taško kampanija. Jos tikslas – kelti susidomėjimą miestu ir ,atrodo, kad tai veikia. Taip pat atrodo, kad tai yra labai efektyvi reklama, turint omenyje gamybos sąnaudas ir pasiektą poveikį. Be abejo, ji sulauks ir neigiamų nuomonių, bet nieko nėra blogiau, jei apie kampaniją nėra jokių atsiliepimų. Taigi – tai sėkminga kampanija, kuri yra tiek nepadori, kiek mes patys tokie esame (pagal "sugedimo" laipsnį). Nemačiau kitos tokios intriguojančios kampanijos, reklamuojančios Vilnių arba šalį."

"Dabar yra tinkamiausias laikas aplankyti Vilnių – Europos G tašką", – pranešė vienas solidžiausių Jungtinės Karalystės dienraščių "Telegraph", pateikdamas stilizuotą Vilniaus žemėlapį bei rekomendacijas, kur apsistoti, ką nuveikti ir pamatyti. Vilnių kaip kelionės kryptį pristatė ir Prancūzijos portalas "Le Figaro".

Itin prie šios reklaminės kampanijos populiarinimo prisidėjo JAV komiko Johno Oliverio parodytas dėmesys. HBO televizijos satyrinėje laidoje "Last Week Tonight with John Oliver" šiai reklamai buvo skirtas visas siužetas. Vilniaus reklamą J. Oliveris pavadino drąsia ir pripažino, kad jei ne ji, Lietuva jo laidoje tikriausiai nebūtų paminėta. Rezultatai stulbinantys – vos per pirmąsias reklamos dienas kampanijos svetainėje apsilankė daugiau nei 48 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Daugiausia užsienio lankytojų sulaukta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV. Vaizdo klipų peržiūros viršija 200 tūkst.

Kauno strategija

Reklamos vilkai nuolat kartoja frazę "jei žmonės kalba apie reklamą, vadinasi, ji gera". Vilniaus įvaizdžio reklama rodo, kad jei eksperimentuoji, kampanija bus pamatyta, apkalbėta, todėl tikrai paveiki. Kyla klausimų, ar Kaunas paseks Vilniaus pavyzdžiu ir kurs savo "G taško" reklamą?

"Kauno diena" pasidomėjo, kokios įvaizdžio formavimo strategijos laikosi Kaunas bei kokiomis reklamomis vilioja užsieniečius.

Kalbinti ekspertai patikino, kad kol kas neketina mesti pradėtų darbų ir pulti kurti kontroversiškų reklamų apie Kauną.

Dirbame su ženklu "It’s kaunastic", kuris skamba kaip "It’s fantastic". Visiems šis šūkis gerai įsimenamas, jis yra teigiamas, į tai įsitraukia ir vietos žmonės, todėl tai toliau puoselėsime.

Šiuo metu užsienio turistams siekiama parodyti laisvą Kauno dvasią, laisvalaikio praleidimo būdus bei sužavėti gražiais miesto vaizdais bei atsiliepimais.

"Mes einame kiek kitu keliu ir neketiname pradėti kurti kažko tokio, kas sukeltų dviprasmiškų minčių apie Kauną. Mes turime savo kryptį, kuria einame ir neketiname kažko keisti. Dirbame su ženklu "It’s kaunastic" (tai kaunastiška – red. past.), kuris skamba kaip "It’s fantastic" (tai fantastiška – red. past.). Visiems šis šūkis gerai įsimenamas, jis yra teigiamas, į tai įsitraukia ir vietos žmonės, todėl tai toliau puoselėsime", – garantavo Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė–Kalėdienė.

Turizmo specialistai patvirtino, kad Kaunas į skirtingas užsienio rinkas žengia skirtingomis priemonėmis. Vienose šalyse puikiai veikia lauko reklamos, kitose – žmones geriau pasiekti per socialinius tinklus ir žiniasklaidos priemones.

Nemažą poveikį daro vadinamieji nuomonės formuotojai (influencer – angl.), tad Kauno komanda siekia sukurti miesto įvaizdį būtent per tokių asmenų pastebėjimus ir pasidalijimus apie mūsų miestą.

Vilioja lenkus

I.Pažereckaitė–Kalėdienė tikino, kad kaimyninėje Lenkijoje geriausiai veikia būtent lauko reklamos bei darbas su užsienio žurnalistais ir tinklaraštininkais, kurie lenkų spaudoje publikuoja straipsnius apie Kauną.

"Lenkams prisistatome kaip netoli esantis miestas kultūrinei ir pramoginei veiklai. Nemažai Kauno reklamų kabo pasienio miestuose – Suvalkuose, Elke ir Augustave, todėl dedame akcentus, kad miestas yra arti, lengvai pasiekiamas. O lauko reklamos vizualiniams sprendimams naudojame gatvės meno piešinius ir Pažaislio vienuolyno atvaizdus", – sakė Turizmo skyriaus vedėja.

Šiemet Kauno reklama atsirado ir Varšuvos oro uoste. Turistus pasitiko miesto vizitine kortele tapęs ant E.Ožeškienės gatvės sienos nutapytas rožinis dramblys. Ši reklama buvo kurta kartu su Valstybiniu turizmo departamentu.

"Varšuvos oro uoste buvo ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Palangos reklamos, kadangi iš ten galima tiesioginiais skrydžiais pasiekti tris mūsų oro uostus", – pastebėjo specialistė.

Pasak I.Pažereckaitės-Kalėdienės, Lenkijoje kabančios lauko reklamos orientuotos į turistus iki maždaug 45 metų. Siekiama parodyti, kad Kaune galima puikiai praleisti laisvalaikį. "Tai auditorija, kuriai patinka vaikščioti, atrasti, daugiau laiko leisti gryname ore. Ar reklama veikia, ar ne, dar sunku pasakyti, nes stendai Lenkijoje vis dar kabo. Tačiau iš Lenkijos keliautojai gali gana greitai nuspręsti, ar važiuoti į Kauną. Rudenį jau bus galima apžvelgti pirmuosius rezultatus, kaip pakito turistų skaičius iš Lenkijos, koks buvo viešbučių užimtumas, ar tam tikrų objektų lankomumas", – sakė Turizmo skyriaus vedėja.

Dėmesys norvegams

Kita didesnė Kauno įvaizdžio kampanija šiuo metu vykdoma Norvegijoje, tačiau šioje šalyje pasirinkta visai kita strategija. Čia lauko reklamos visai neveikia, net nėra galimybių pakabinti spalvotų tentų, tad visas dėmesys skiriamas elektroninei erdvei.

"Čia jau yra visai kitokia rinka. Nuo pernai metų ieškojome būdų, kaip pasiekti Norvegijos keliautojus, kas jiems būtų aktualu ir įdomu. Pradėjome dirbti su šios šalies nuomonių formuotojais, daugiausia per nuotraukoms skirtą socialinį tinklą "Instagram". Pamatėme, kad susidomėjimas Kaunu labai išaugo, akivaizdžiai padidėjo mūsų interneto puslapio lankomumas. Dirbti su šios šalies žurnalistais sunkiau, nes jei kviečiame juos ir norime aprodyti miestą, jie tai traktuoja, kaip tam tikrą papirkimą, todėl jie nori atvažiuoti patys ir aprašyti savo įspūdžius. Yra daug niuansų, todėl įdomu ieškoti būdų, kaip prieiti prie kiekvienos rinkos", – pastebėjo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Turizmo specialistė "Kauno dienai" pasakojo, kad šiauriečiai vis dažniau atranda Kauną ir grįžta namo kupini gerų įspūdžių. "Darbas su nuomonių formuotojais tikrai pasiteisino, nes norvegų turistų skaičius auga. Žinoma, norvegams, skirtingai nei lenkams, reikia daugiau laiko, kad jie apsispręstų atvykti į Kauną, nes jiems nėra taip paprasta sėsti į automobilį ir pasiekti Kauną. Turime tris tiesioginius skrydžius, tačiau žmonėms vis tiek reikia daugiau laiko susiplanuoti tokią kelionę", – sakė ji.

Miesto atstovai

Turizmo ekspertai vardijo, kad darbas vyksta ir su latviais, japonais bei kitomis šalimis, kurių miestas yra Kauno partneriai. Taip pat Kauno įvaizdis kuriamas įvairių turizmo mugių metu, kituose Lietuvos miestuose vykstančiose šventėse.

I.Pažereckaitė-Kalėdienė teigimu, į Kauną viliojama atvykti ir Vilniaus dienų, ir Jūros šventės metu. Savo rekomendacijas apie Kauną pateikia ir Lietuvos visuomenės nuomonių formuotojai.

"Pristatome naujus maršrutus, supažindiname su kitomis naujovėmis, turimais gidais, kaip keliauti savarankiškai, arba, kokias ekskursijas galime pasiūlyti ir pakviečiame atvykti. Dirbame ir feisbuke, yra perkama reklama, žinutės nukreipiamos tikslinėms auditorijoms, siunčiami naujienlaiškiai. Patraukti dėmesį siekiame per turinį. Temų, kuriomis norime atkreipti turistų dėmesį, tikrai yra daug, ir, manau, kad mums visai gerai sekasi", – tikino Turizmo skyriaus vedėja.

Labai smagu, kad patys miestiečiai pradeda vis labiau didžiuotis savo miestu ir patys tampa Kauno reklamos veidais.

Tačiau, nors visur galima pamatyti reklamų apie Kauną, pačiame mieste tokių plakatų nėra. I.Pažereckaitė-Kalėdienė patikino, kad savo miestą kuo puikiausiai reklamuoja patys kauniečiai.

"Išorinės reklamos Kaune neperkame. Tačiau dirbame su "Kauno autobusais" ir miesto viešajame transporte rodome filmukus apie tam tikrus lankytinus objektus, skatiname pasidomėti apie žymias miesto vietas, klausiame, kada jie lankėsi paskutinį kartą ir taip kviečiame atrasti. Yra planų, kaip būtų galima dar daugiau išnaudoti transportą, ypač jo vidų, kad reklama pasiektų didesnę auditoriją. Labai smagu, kad patys miestiečiai pradeda vis labiau didžiuotis savo miestu ir patys tampa Kauno reklamos veidais. Kauniečiai kviečia savo draugus atvykti, parodyti, kiek visko šiame mieste vyksta. Manau, kad tai yra didžiausia Kauno vertybė", – tikino turizmo specialistė.

Įsimintinos reklamos

Nors dabar Kaune paties miesto reklaminių stendų nebėra, dažnas mena maždaug apie 2000-uosius sukurtas Kauno reklamines kampanijas "Ir Kaune galima gyventi", "Mylėk savo artimą kaip pats save" bei "Kaunieti, niekada nepasiduok". Šios reklamos sulaukė daug įvairių nuomonių.

Tiek miesto svečiai, tiek kauniečiai plakatus vertino skirtingai. Vieni tikino, kad reklama "Kaunieti, niekada nepasiduok" parodomas tvirtas kauniečių charakteris, nes joje buvo pavaizduotas gandras, bandantis praryti varlę, tačiau šioji įsikibusi į paukščio gerklę, kovoja už savo išlikimą. Tačiau nemažas pajuokos objektas tapo šūkis "Ir Kaune galima gyventi". Praėjus tiek laiko nuo jo sukūrimo, dar galima išgirsti šią frazę, kurią dažnai palydi juokas.

Šias reklamas sukūrė Mindaugo Žemaičio vadovaujama "Katos studija". Pats bendrovės vadovas tikino, kad šios reklamos buvo geriausias dalykas, kas tuo metu šovė į galvas ir tikrai pasiteisino. Anot jo, jei žmonės po tiek metų vis dar atsimena skambius šūkius, vadinasi, reklama vis dar gyva, todėl pasiekė labai didelę auditoriją.

"Manau, kad reklamos davė tikrai labai gerą efektą. Prisiminkite kokią kitą reklamą, kuri būtų prieš daugiau nei 10 metų. Tikriausiai nieko nepavyks prisiminti, tik šias Kauno reklamas. Viskas prasidėjo nuo to, kad mes labai gerai vertinome rašytoją Jurgį Gimberį ir visos idėjos yra jo. Žmogus gavęs literatūrinių premijų už tai, kad moka pasijuokti iš savęs.

Tais laikais labai juokingai skambėdavo, kad apie Kauną sakydavo kaip apie degalinę tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Mes tiesiog pabandėme pasijuokti patys iš savęs ir, manau, kad tai labai pavyko. Tiems, kurie supranta humorą, taip pat patiko reklama, o tie, kurie nesupranta, labai piktinosi. Bet yra labai gerai, kai piktinasi, tai susijudina drumzlinas vanduo", – "Kauno dienai" sakė M.Žemaitis.

Jis priminė, kad reklamos kampanija "Mylėk savo artimą kaip save" buvo sulaukusi ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Visą kampaniją sudarė dešimt plakatų, parengtų pagal Dešimt Dievo įsakymų.

"Plakatus filmavo Prancūzijos televizija, tuo metu pasaulyje tai buvo unikalus dalykas. Bet nelabai kas pasidžiaugė, kad mus rodo tokios šalies televizija, daugiau kritikavo, ką pakabinome, kodėl reklamos ne tokios kaip visų", – prisiminė "Katos studijos" vadovas.

Nemažo populiarumo buvo sulaukusi ir reklaminė kampanija "Kaunas. Tai – mano miestas, nesvarbu, kur būčiau". Apie 2008-uosius Kauno miesto savivaldybė buvo paskelbusi socialinių reklamų konkursą, kurį laimėjo dizainerė Monika Vilčinskienė. Jos sukurtose reklamose žinomos Kauno vietos pavaizduotos šalia įvairių garsių pasaulio vietų, tokių kaip Egipto piramidės, Čikagos dangoraižiai, Niagaros krioklys, Venecijos gondolos, palmės ar Indijos Tadž Mahalio šventyklos.

Plakatai kabėjo įvairiuose Lietuvos miestuose, buvo spausdinami atvirukai, kuriuos noriai pirko turistai.