Kyla klausimų

Lietuvos Vyriausybė šiemet patvirtino Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-iųjų įgyvendinimo 2024–2026 m. planą. Šiuo laikotarpiu planuojama imtis maždaug pusšimčio priemonių, joms numatyta per 47 mln. eurų.

Tačiau su priklausomybių turinčiais žmonėmis dirbantiems sveikatos srities ekspertams šis planas kelia abejonių – specialistams kyla klausimų, ar jis bus efektyvus užsibrėžtiems uždaviniams pasiekti. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie tabaką, darbą baigianti Vyriausybė pasiryžo pasiekti, kad rūkalių skaičius iki kitų metų pabaigos Lietuvoje sumažėtų trečdaliu, nors rūkančių suaugusiųjų dalis jau 20 metų išlieka stabili – rūko maždaug kas trečias.

Nacionalinėje darbotvarkėje artimiausių metų perspektyvoje taip pat numatyta išlaikyti dvigubai mažesnį nei ES šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą tarp 15–64 metų gyventojų; sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį penkiolikos metų ir vyresniems gyventojams.

Prieš Seimo rinkimus partijos savo programose planavo pažangesnius sprendimus ir efektyvesnę visuomenės sveikatos ir priklausomybių valdymo politiką. Tačiau ar naujas Seimas iš tiesų turės politinės valios imtis drąsesnių sprendimų ir ką apie su priklausomybėmis sietinas problemas mano Kaune išrinkti parlamentarai?

Iššūkiai: O. Leiputė priduria, kad narkotikai kinta, juos sunku atpažinti. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Požiūrių skirtumas

Istorijos mokslų daktaro, Šilainių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto socialdemokrato Lauryno Šedvydžio teigimu, pirmiausia reikėtų suprasti, kad tarp dalies buvusios ir naujos valdančiosios daugumos egzistuoja požiūrių skirtumas.

„Dalies „laisviečių“ ir liberalų požiūriu, bet kokių psichoaktyvių medžiagų, tebūnie tai kultūriškai priimtinos ir legalios, bet reguliuojamos (pas mus – alkoholis ar nikotinas), ar esančios už įstatymo ribų, (įvairiausi narkotikai) buvo asmeninis pasirinkimas. Čia galime atvirai sakyti: yra tam tikras ideologinis skirtumas – į priklausomybių politiką iš dalies buvo žiūrėta tik per asmeninio pasirinkimo problemą, kai priklausomybės padariniai ne tik pačiam žmogui, bet platesnei visuomenei dažnai buvo traktuojama kaip ne problema. Taip pat ir visas kriminalinis kontekstas, kuriame, pavyzdžiui, narkotikų problemos funkcionavimas buvo ignoruojamas“, – teigia jis.

L. Šedvydis pasakoja, kad jo aplinkoje yra žmonių, dirbančių psichiatrijos srityje, kur dažnai atsiduria priklausomybių turintys asmenys. Remdamasis jų patirtimi, Seimo narys daro išvadą, kad esminių proveržių priklausomybių srityje nebuvo padaryta.

Lietuvoje didžiąją dalį sulaikomų naujų psichoaktyviųjų medžiagų vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai, kurie dažnai platinami kaip kanapių pakaitalai.

2020–2024 m. Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbusi, naujai kadencijai perrinkta parlamentarė Orinta Leiputė mano, kad prasmės naujai Vyriausybei ir Seimui peržiūrėti strateginius dokumentus, pavyzdžiui, Vyriausybės priimtą Nacionalinę darbotvarkę, tikrai yra. Politikė primena, kad socialdemokratai savo rinkimų programoje yra numatę siekti padidinti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, parengti Lietuvos sveikatos strategiją 2025–2035 m., remiantis visuomenės sveikatos mokslo ir sveikatinimo technologijų pažanga.

„Kolega Julius Sabatauskas yra registravęs pasiūlymą dėl ilgalaikės sveikatos strategijos parengimo, kuri derėtų su Valstybės pažangos strategija, Nacionalinės pažangos planu ir Lietuvos sveikatos strategija. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad priklausomybių ligų yra gerokai daugiau nei trys“, – akcentuoja O. Leiputė.

Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas socialdemokratas Audrius Radvilavičius prisipažįsta, kad visuomenės sveikatos klausimai nėra jo pagrindinė veiklos kryptis, mat į Seimą jis žengia iš verslo srities, todėl reikalingas detalesnis įsigilinimas į situaciją. Tačiau parlamentaras įsitikinęs, kad tarp pagrindinių iššūkių visuomenės sveikatai šiuo metu svarią vietą užima būtent žalingi įpročiai, apimantys priklausomybes.

„Priklausomybės turi labai daug įtakos visuomenės sveikatai, todėl turi būti vykdomos, tęsiamos esamos ir kuriamos naujos iniciatyvos, skirtos priklausomybių prevencijai ir visuomenės švietimo tikslais. Reikėtų mažinti alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumą. Sutikime – neįgyti priklausomybės lengviau, nei iš jos išsivaduoti“, – sako A. Radvilavičius.

Koncentruojasi į jaunimą

Kalbėdamas apie priklausomybes, socialdemokratas Darius Razmislevičius pirmiausia siūlo kreipti dėmesį į jaunimo užimtumą. „Aišku, kad yra problema, matyt, ir su augančiu mūsų jaunimu, kuris dažniausiai pasinėręs į technologijas, telefonus ir kompiuterius, – sako jis. – Kuo mažiau „YouTube“ (aš ir pats auginu vaikus, dvi dukras turiu), maksimaliai dedu pastangas, kad tą jų laiką pakeisčiau kitais būdais – judėti, plaukti, važiuoti dviračiais, čiuožti ledo arenoje.“

Jis išskiria, kad narkotinės medžiagos – didelė jaunimo problema. „Mano, aišku, asmenine nuomone, būtų galima, pavyzdžiui, pasitelkti ir nuomonės formuotojus, nes kai kurie jaunimui yra dievukai ir jų autoritetai. Juos jauni žmonės kopijuoja ir, jeigu jie pasakytų, perduotų žinutę, kad visų kvaišalų atsisakymas, įskaitant ir alkoholį, yra mada, tai, manau, galėtų turėti įtaką. Turiu omenyje, kad netgi netradicinių priemonių reikėtų imtis, kad su šita problema kovotume“, – siūlo D. Razmislevičius.

L. Šedvydis linkęs žiūrėti į platesnį kontekstą, jis įžvelgia paradoksalią situaciją. „Jei kalbėtume apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo, mes, kaip perimanti iš Vakarų valstybių ateinančias madas šalis, matome paradoksalią situaciją – jaunimo nelegalių ar nelegaliai vartojamų psichoaktyvių medžiagų vartojimas Vakarų valstybėse jau porą dešimtmečių stabiliai mažėja. Tai ateina ir iki mūsų. Jaunimas daug mažiau vartoja alkoholio, cigarečių rūkymas tapo stigmatizuotas, tačiau kitos priklausomybės, kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, kai kurių vaistų vartojimas be receptų – kalbame apie raminamuosius ar psichoaktyvius vaistus, kurių dalis yra menama savigyda, – ir garinimas,  vadinamieji veipai, plinta“, – pastebi L. Šedvydis.

O. Leiputė priduria, kad narkotikai kinta, juos sunku atpažinti, jų randama ir elektroninių cigarečių skysčiuose: „Matome jaunų žmonių mirčių. Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento komandos 2023 m. metinio pranešimo duomenimis, pastebėta, kad didėjo naujų psichoaktyviųjų medžiagų įvairovė rinkoje. Lietuvoje didžiąją dalį sulaikomų naujų psichoaktyviųjų medžiagų vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai, kurie dažnai platinami kaip kanapių pakaitalai, taip pat randami iš pluoštinių kanapių pagamintų produktų gaminių sudėtyje arba aptinkami elektroninių cigarečių skysčiuose.“

Realybė: darbą baigianti Vyriausybė pasiryžo pasiekti, kad rūkalių skaičius iki kitų metų pabaigos Lietuvoje sumažėtų trečdaliu, nors rūkančių suaugusiųjų dalis jau 20 metų išlieka stabili – rūko maždaug kas trečias. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Mokestiniai paradoksai

Parlamentarų vertinimu, problema išlieka ir augantys elektroninių cigarečių vartojimo mastai. „Jau priimta nemažai teisės aktų dėl elektroninių cigarečių, pavyzdžiui, dėl jų skonių, cukraus jose. Šiuo metu priimame Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis griežtinama prekyba elektroninėmis cigaretėmis. Įsigaliojus šiems teisės aktams stebėsime jų poveikį ir vertinsime. Būtina griežtinti kontrolę ir skirti pakankamai finansavimo kontroliuojančioms institucijoms, kad gebėtų atlikti savo darbą“, – pabrėžia O. Leiputė.

L. Šedvydis sako, kad situacija, susijusi su elektroninėmis cigaretėmis, yra išties subtili. Anot Seimo nario, jos stumia tradicines cigaretes iš vartosenos, tačiau tuo pat metu elektroninių cigarečių plitimas mokyklose kartu su kai kuriomis naujomis narkotinėmis medžiagomis natūraliai kelia susirūpinimą tėvams ir mokyklų bendruomenėms. Parlamentaro teigimu, tokia situacija reikalauja kompleksinės prieigos.

„Dabartiniai ribojimai ir mokestinės priemonės susiduria su paradoksu, kad elektroninių cigarečių skystis neįtrauktas į akcizinių prekių sąrašą, taigi be didesnių problemų jų teisėtai galima atsisiųsti pigiau iš kitų šalių. Lietuvoje veikiančios elektroninių cigarečių parduotuvės, siekdamos išvengti apribojimų, irgi yra atsidariusios parduotuvių, pavyzdžiui, Čekijoje, taip apeidamos apribojimus elektroninių cigarečių internetinei prekybai. Todėl reikalinga ir ES lygmens prieiga, nes be jos mūsų vietinis reguliavimas susidurs su bandymais apeiti jį teisėtais būdais“, – teigia L. Šedvydis.

A. Radvilavičiaus įsitikinimu, tvari tabako žalos mažinimo politika turėtų apimti ne tik švietimo skatinimą, dėmesį jaunimo apsaugai, bet ir nuoseklią reguliacinę kontrolę, paramą nepriklausomiems tyrimams. „Reikia aiškiai diferencijuoti riziką tarp tradicinių ir alternatyvių produktų, būtina, kad visuomenė turėtų galimybę rinktis mažesnės žalos būdus ir kartu būtų mažinama bendra žala sveikatai“, – išskiria jis.

„Mažinant tabako žalą visuomenei, reikia įveikti įvairialypius iššūkius, susijusius su švietimu, reguliavimu, ekonominiais interesais ir socialiniais veiksniais. Dabartinė teisinė aplinka dažnai nespėja su sparčiai besikeičiančiu elektroninių ir kaitinamųjų produktų asortimentu“, – pastebi A. Radvilavičius.

Ką daryti priklausomiems?

Kalbinti parlamentarai – vieningi: siūlo skirti išskirtinį dėmesį prevencijai, investuoti į jaunosios kartos švietimą, užimtumą, teisingų įpročių vystymą, psichoaktyvių medžiagų prieinamumo mažinimą, reklamos ribojimą ir didinti kainas, akcizų politiką artinant prie ES standartų.

Dabartiniai ribojimai ir mokestinės priemonės susiduria su paradoksu, kad elektroninių cigarečių skystis neįtrauktas į akcizinių prekių sąrašą.

D. Razmislevičius mano, kad bet kurios priemonės dažniausiai veiksmingos ateinančiai kartai ir augantiems vaikams. Jam iš esmės antrina ir L. Šedvydis – anot jo, greičiau galima keisti būtent jaunų žmonių įpročius. „Islandijos modelis, kai šalis reikšmingai sumažino priklausomybių šalyje per platesnį užimtumą, irgi yra mūsų prioritetas. Jau 2025 m. biudžete mes planuojame didinti finansavimą neformaliam ugdymui, turėdami galvoje, kad visi Lietuvos vaikai turėtų galimybę, nepaisant savo tėvų finansinės padėties, rinktis būrelį, sporto klubą ir galėtų kokybiškai ir lavinančiai leisti laisvalaikį. Kuo daugiau kokybiško užimtumo – tuo mažiau galimybių vaikams įsivelti į rizikingą elgesį“, – įsitikinęs jis.

Tačiau dalis brandesnio amžiaus visuomenės jau turi įvairių priklausomybių, tad ką daryti jiems, kaip sumažinti žalingų įpročių keliamą žalą? L. Šedvydis sako, kad žmones, kurie jau turi susiformavusius įpročius ir kultūrines nuostatas, pirmiausia reikia išmokyti vieno dalyko – ieškoti pagalbos dėl priklausomybės. „Turi būti nustota stigmatizuoti psichologinę pagalbą, turi būti normalu kreiptis pagalbos. Mano supratimu, tai yra dešimtmečių darbas ir per kadenciją tų įpročių nepakeisi, bet mes rengiamės tai daryti“, – tikina Seimo narys.

O. Leiputė teigia, kad socialdemokratai žada skirti pakankamai lėšų priklausomiems žmonėms gydyti: tiek įvairioms programoms, tiek ir reabilitacinėms klinikoms, nes, pasak jos, šiuo metu valstybė suteikia nepakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo priklausomybių.

„Visų pirma, svarbu suprasti, kad priklausomybės yra sudėtinga liga, reikalaujanti individualaus požiūrio. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl gydymo planai turi būti pritaikyti prie kiekvieno paciento poreikių“, – sako O. Leiputė.

„Tačiau, jei kalbėtume apskritai, priklausomybės ligų prevencija ir gydymas yra labai svarbi visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti kompleksinių sprendimų. Pavyzdžiui, skatinti atvirą pokalbį apie priklausomybes visuomenėje, mokyklose ir darbovietėse. Sukurti lengvai prieinamus savęs vertinimo įrankius ir anonimines pagalbos linijas. Įtraukti priklausomybės rizikos vertinimą į reguliarias sveikatos patikras. Užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos institucijų ir kitų suinteresuotų šalių. Siūlyti kompleksines paslaugas, apimančias ne tik fizinę, bet ir psichologinę, socialinę reabilitaciją. Įgyvendinti bandomuosius projektus, siekiant išbandyti inovatyvius sprendimus“, – vardija parlamentarė.

Atgrasantis įrašas

O. Leiputės teigimu, norintys anonimiškai gydytis esą nelabai gali tai daryti, nes nuo šio veiksmo atgraso įrašas e. sveikatos sistemoje. „Pacientai skundžiasi, kad nenori šitų įrašų ir tai lemia jų apsisprendimą neiti gydytis. Reikėtų plėtoti priklausomybių ligų konsultantų tinklą, teikti pagalbą ir priklausomybių ligų turinčių pacientų artimiesiems. Užtikrinti palaikymo sistemą“, – tęsia ji.

D. Razmislevičius pasakoja, kad dirbdamas Kauno miesto taryboje taip pat skyrė dėmesio priklausomybių turintiems asmenims, jo iniciatyva buvo įsteigti punktai seniūnijose, kur žmonės galėjo ateiti konsultuotis, ir ne tik priklausomi asmenys. „Dažniausiai problema būdavo ir šeimos nariams, jie, pavyzdžiui, nežino, ką daryti, kur kreiptis, kur prašyti pagalbos. Neretais atvejais nukenčia pasyvių alkoholikų šeimos nariai, artimieji“, – pabrėžia jis.

„Dėl tokios neatlygintinos pagalbos buvome sutarę su organizacijomis, kurios ją teikė. Žmonės galėjo kreiptis pagalbos, klausti, ką paskui daryti, ko imtis, kaip galų gale nuteikti savo artimąjį, kad jis turi tą problemą, nes jos pripažinimas, matyt, yra pats didžiausias žingsnis į priekį. Reikia laikytis tos linijos ir aš tikrai skirsiu tam didelį dėmesį, jeigu tik bus galimybė“, – tikina D. Razmislevičius.