Ar galima plaukti?
Kauniečių šeima planavo savaitgalį pasidaryti pramogą ir plaukti laivu „Vilkija“, kuris turistus plukdo nuo Kauno iki Vilkijos ir atgal. Tačiau žmonės suabejojo, ar tai bus galima padaryti, mat visur skelbiama, kad upės nusekusios ir tuoj pasieks kritinį lygį.
VVKD atstovai tikino, kad Nemunas dar nėra taip nusekęs. Vietomis yra pavojingesnių ruožų, tačiau nedideliais laiveliais galima pasiekti ir Nidą.
„Nemunas, kaip ir visos Lietuvos upės, šiuo metu yra labai nusekęs, vandens gylis atskirose upės atkarpose yra žemiau nustatyto (Kaunas-Jurbarkas - 1,2 m., Jurbarkas-Atmatos žiotys – 1,5 m.). Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti reikiamų gylių visame Nemuno kelyje. Tačiau tai nereiškia, kad laivyba Nemunu yra negalima. Tiesiog norime atkreipti laivavedžių dėmesį, kad jie atidžiai sektų vandens gylius, kurie kasdien yra skelbiami mūsų internetinėje svetainėje. Vadovaudamiesi pateiktais gyliais ir savo laivo technine charakteristika, jie turėtų atsakingai vertinti vandens kelio ruožus ir planuotis maršrutus“, – portalui kauno.diena.lt pažymėjo VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Nemuno gylis
VVKD nuolat matuoja upių gylį. Specialistai pateikė, koks Nemuno gylis ties Kaunu yra dabar.
Anot VVKD, šiuo metu vandens kelio ruože Kaunas – Jurbarkas vandens gylis yra ir mažiau nei 1,20 m. Štai ties Brūže yra 1,05 m, Zapyškiu – 1,10 m, Matanskyne – Sutkiškiais – 1,10 m, Veliuona – 1 m, Stulgiais – 1,05 m, Kaniūkais – 1,10 m, Kaimeliu – 1,05 m.
Ruože Jurbarkas – Uostadvaris vandens gylis taip pat kai kur mažiau nei 1,50 m.
Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.
„Didžiajai daliai pramoginių laivų tokio gylio plaukiojimui užtenka. Laivavedžiai tiesiog šiuo metu turėtų būti atidesni. Gyliai nuolatos keičiasi ne tik dėl senkančio vandens ar lyjančio lietaus, bet ir dėl Kauno hidroelektrinės įtakos vandens lygiui“, – pažymėjo A.Rimas.
„Tiek „Vilkijai“, tiek „Kaunui“ gylio užtenka. Plaukti ar neplaukti, sprendimą priima laivų kapitonai, įvertinę vandens lygį ir kiekvieno laivo techninę specifikaciją. „Vilkija“ šį savaitgalį plaukios numatytu maršrutu“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.
Po Kauno rajoną – laivu
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Po Kauno rajoną – laivu
Vilmanto Raupelio nuotr.
Įspėjimai dideliems laivams
A.Rimas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu Nemunu sudėtinga būtų plaukti didesnės grimzlės laivams.
„Nemune pilnu pajėgumu dirba abi VVKD žemsiurbės. Darbų zona – Jurbarko ir Šakių rajonai. Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos neišspręstų. Kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai, nes tiesiog trūksta vandens. Norint išlaikyti intensyvią laivybą senkant vandens lygiui, reikalinga suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų rekonstrukcija. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo vaidmens“, – apie atliekamus darbus, kurie palaiko Nemuno pritaikymą laivybai kalbėjo A.Rimas.
Jis informavo, kad VVKD planuoja kitais metais pradėti vandens kelio Kaunas-Atmatos žiotys bunų sutvarkymo ir atstatymo darbus. Tai būtų vykdoma iš projektinių lėšų. Po kelerių veikimo metų, bunos pagerins laivybos sąlygas, tad net sausros metu nukritus vandens lygiui, navigacija bus galima.
„Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.
Naujausi komentarai