Kaip antradienį paskelbė VVKD, apie konkrečius sprendimus galima kalbėti nebent ateityje.

„Matome, kad iškelta idėja vandens keliu sujungti sostinę ir Kauną įtraukė į viešą diskusiją įvairias suinteresuotas šalis. Gerai, kad pasvarstymai sulaukia reakcijos, tačiau noriu pabrėžti: šiandien dėl to nėra priimti jokie konkretūs sprendimai, tam nėra numatytas ir biudžetas“, – pranešime cituojamas VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

„Jei idėja ateityje bus vystoma, sprendimai bus priimami pasitarus su mokslininkais ir aplinkosaugininkais, įvertinus poveikį aplinkai ir šalia upės esantiems regionams, ekonominį projekto pagrindimą“, – pridūrė jis.

Skelbiama, kad šiais metais VVKD prioritetai – plėtoti krovininę laivybą Nemunu tarp Kauno ir Klaipėdos, prižiūrėti eksploatuojamus vandens kelius bei investicijos į netaršias vandens transporto priemones.

Planuojama, kad pilnai funkcionuojant įsigytiems laivams, per metus anglies dvideginio išmetimai bus sumažinti 14,4 tūkst. tonų.

Šiuo metu eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgis siekia 500 km – 20 km daugiau nei pernai. Nerimi laivyba vyksta tik Vilniaus miesto ribose ir nedidelėje dalyje – Kaune.

(...) Šiandien dėl to nėra priimti jokie konkretūs sprendimai, tam nėra numatytas ir biudžetas.

Anot VVKD, Lietuvoje registruotų laivų skaičius siekia 28 tūkstančius – 500 daugiau, nei pernai.

Apie galimybę Neryje suaktyvinti laivybą kalba ir sostinės meras Valdas Benkunskas. Jis anksčiau BNS sakė, kad upė gali būti pritaikyta ne tik transportui ir turizmui, bet ir kariniam mobilumui, o Neris galėtų būti vienas iš evakuacijos kelių iš Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad poreikio tam nemato, tačiau tai neužkerta kelio savivaldybių iniciatyvoms.

Lietuvos kariuomenė BNS teigė, kad šiuo metu nėra kalbama apie upių pritaikymą kariniam mobilumui, bet prie šio klausimo gali būti grįžtama ateity.

Laivybą Nerimi, upės gilinimą kritikavo aplinkosaugininkai, Medžiotojų ir žvejų draugija.