Kvepėjo pompastika
Kalbama, kad 1934-aisiais vykusi A.Smetonos 60 metų jubiliejaus puota nustelbė visas iki tol buvusias šventes. Pradėję plūsti rugpjūčio 10-ąją, tikrąją šalies prezidento gimimo dieną, sveikinimai nesiliovė visą mėnesį – iki pat numatytosios renginio datos.
Rugsėjo 8-ąją iškėlus tautines vėliavas, į Kauno arkikatedrą baziliką iškilmingoms pamaldoms susirinko Vyriausybės, užsienio valstybių atstovai, kariuomenės vadovybė ir visuomenė. Jubiliato garbei tądien buvo surengta raitelių sporto šventė, o vakare prezidento rūmuose susirinkusieji išvydo žibintų eiseną ir įspūdingus, iki pat Karo muziejaus besidriekiančius fejerverkus. Tuo pat metu įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose tautos vado A.Smetonos garbei buvo rengiami vaidinimai, koncertai, žaidimai ir tautiniai šokiai.
Kitądien prezidento garbei buvo surengtas iškilmingas paradas, kuriame žygiavo kariuomenės būriai, šauliai, savanoriai, skautai ir kitos organizacijos. Parade plevėsavo maždaug 3 tūkst. vėliavų ir dalyvavo apie 9 tūkst. žmonių.
Prezidentas gavo pačių įvairiausių dovanų. Pradedant žemės sklypais, baigiant įvairaus dydžio gintaro gabalais, medžio drožiniais ir specialiu pašto ženklu. Dovanų būta tiek daug, kad joms įrengtas atskiras kambarėlis ir pavadintas Prezidentui dovanotų daiktų muziejumi.
Kuklesnė ceremonija
145-osios pirmojo šalies prezidento metinės anaiptol nepriminė aprašytosios pompastikos – į Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelį plūdo dešimtys, bet ne tūkstančiai miestiečių, o į svečių lėkštes keliavo ne kepta vištiena su obuoliais ir razinomis, o grikių košė. Tiesa, šis vaizdas prezidento nenuvylė.
„Broliai ir seserys, ačiū, kad atėjote“, – po kiemelį išsibarsčiusius miestiečius ir tvarkingai, dviem eilėmis išsirikiavusius Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ir LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo narius, organizavusius teatralizuotą pagerbimo ceremoniją, sveikino į A.Smetoną įsikūnijęs žilabarzdis. Jo dešinėje ranka mojo ir savo šypseną miniai dovanojo skrybėlėta S.Smetonienė.
Po oficialios kalbos ir tautinės giesmės, suskambusios susirinkusiųjų lūpose prie A.Smetonos paminklo, šventės dalyviai buvo pakviesti paskanauti šaulių virta, morkomis ir mėsa gardinta koše, vėliau užsukti į muziejų, akies kampeliu dirstelėti į prezidento rankraštį „Pro memoria“, rašytą prie Mozūrų ežerų Vokietijoje, 1940-ųjų liepos 1-25 dienomis.
Šį unikalų eksponatą atkurtos Lietuvos šimtmečio proga Istorinei Prezidentūrai padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė. Dėl savo jautrumo aplinkai, autentiškas rankraštis eksponuojamas tik specialiomis progomis.
Prezidentienės tortas
Besidominčius šalies praeitimi ir iškiliomis asmenybėmis, muziejininkė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė visus pakvietė į rūmų Audiencijų salę, kur savo pasakojimais darsyk priminė A.Smetonos 60 metų jubiliejui skirtas iškilmes ir garsiai nuskambėjusias dovanų varžytuves.
Po paskaitos „Vivat Prezidentas!“ visi norintys galėjo paskanauti ypatingojo S.Smetonienės „Napoleono“.
Paklausta, kuo šis tortas ypatingas, Istorinės Lietuvos Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė prasitarė, kad ragaujant tortą galima pajusti keistą abrikosų prieskonį. Visgi pati S.Smetonienė šio fakto nepatvirtino. Akimirkai stabtelėjusi prie trijų spalvų gėlėmis puošto torto teprasitarė, kad „Napoleonas“ ypatingas, nes teptas jos rankomis.
„Jūs paragaukite ir klausimų nekils“, – lėkštelę su pasakišku desertu tiesė žavinga persirengėlė.
Naujausi komentarai