Kauno tvirtovės regioninis parkas ─ Kauno miesto, Kauno rajono ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdoma viešoji įstaiga. Ji nuo šiol centralizuotai rūpinsis Kauno tvirtovės komplekso tvarkymu, priežiūra ir pritaikymu šios dienos poreikiams, bendradarbiaudama su organizacijomis ir asmenimis, kurie jau anksčiau prisidėjo prie fortifikacinio komplekso priežiūros. Parko kūrimo branduoliu tapo viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“. Organizacijos pavadinimas keičiasi dėl pakitusių funkcijų – regioniniam parkui patikėjimo teise bus perduoti patys tvirtovės objektai – fortai, baterijos, sandėliai, pylimai ir kiti tvirtovės statiniai bei gynybiniai įrengimai. Prie dalininkų prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, kuriai priklauso nemaža Kauno tvirtovės teritorijos dalis.

„Džiaugiuosi, kad svarbiu Kauno miesto savasčiai kompleksiniu kultūros paveldo objektu nuo šiol iš esmės rūpinsis vieni šeimininkai. Unikalus atvejis, kai regioninį parką steigia susitarusios kelios savivaldybės. Atsiradus vienam šeimininkui, bus sėkmingiau suderintos visų kultūros paveldo objekto valdytojų funkcijos. Toliau tvarkant Kauno tvirtovę, reikalinga bendra vizija bei tolimesnis aktyvus vietinių gyventojų bendradarbiavimas“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Ji dalyvaus Kauno tvirtovės regioninio parko atidarymo renginyje ir kalbės apie Kauno tvirtovės svarbą.

Pasak VŠĮ Kauno tvirtovės regioninis parkas direktoriaus prof. dr. Valdo Rakučio, Kauno tvirtovės regioninio parko veiklos tikslai – organizuoti ir įgyvendinti Kauno tvirtovės paveldo pritaikymą šiuolaikiniams visuomenės poreikiams, išnaudojant karinio paveldo mokslinį, turistinį ir kultūrinį potencialą, populiarinti Kauno tvirtovės paveldą Lietuvos ir Europos visuomenėje.

„Organizuosime ir teiksime viešąsias paslaugas, susijusias su Kauno tvirtovės paveldo objektų pritaikymu visuomenės poreikiams, be to, ketiname sukurti Kauno tvirtovės kultūros paveldo objektams naujas visuomenei svarbias funkcijas, siekdami, kad kuo daugiau jų būtų prieinami visuomenei, bei skatinti turizmo veiklą“, ─ sako regioninio parko direktorius.

Parko veikloje numatyta daug naujovių. Bendradarbiavimas su vienu iš dalininkų – asociacija „Kauno tvirtovė“ – tampa nuolatiniu: asociacijos įgulos (jų šiuo metu yra šešios, formuojama septinta) tvarko atskirus objektus, o parkas aprūpina juos nuomotais ir jau įsigytais įrankiais, kuru, maistu talkininkams, savivaldybės pasirūpina šiukšlių ir nukirstų menkaverčių želdinių išvežimu. Toks bendradarbiavimas yra Kauno tvirtovės tvarkytojų veiklos metodika, kurią parko direktorius V. Rakutis pasiūlė, remdamasis Europos tvirtovių tvarkytojų projektais. Anot jo, visuomenės, valdžios, mokslo ir verslo bandradarbiavimas tokioje srityje teikia realiai apčiuopiamą naudą. Kauno tvirtovė tarsi mokslo ir verslo bendradarbiavimo slėnis akumuliuoja ir sujungia atskiromis vagomis judančius energijos srautus, pažadina visuomenės entuziazmą, paskatina bendruomenes rūpintis savo aplinka ir daug metų miegančius apleistus fortus paverčia turistams ir vietiniams gyventojams patraukliais objektais, bendruomenių centrais, meno dirbtuvėmis.

Kauno tvirtovės regioninis parkas yra sudaręs sutartis su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir Statybos institutu, su kuriuo yra rengiami bendri projektai, bei Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centru  (rengiami bendri leidiniai ir kursai). Aleksandro Stulginskio universitetas, kuris šiuo metu valdo Marvos (XI) fortą, taip pat žada prisidėti prie sudėtingų kraštovaizdžio, hidrologinių ir teritorijų planavimo tyrimų. Planuojama aktyviau bendradarbiauti ir su Edukologijos universitetu, pritraukiant studentus ir mokslininkus bei su Kauno miesto muziejais, Kauno marių regioniniu parku, Kauno miesto ir rajono mokyklomis. Nuolatiniai kontaktai palaikomi su Lietuvos kariuomene ir Šaulių sąjunga.

Artimiausiu metu regioninis parkas planuoja tvarkyti Kauno tvirtovės III ir IV fortus, organizuoja kursus gidams ir tvirtovės prižiūrėtojams, rengia leidinį „Kauno tvirtovė“ bei ketina pradėti aktyviau dalyvauti tarptautinėje tvirtovių tyrėjų ir tvarkytojų veikloje.

Kauno tvirtovė, kuriai parko kūrėjai priskiria ir senąją Kauno fortifikaciją (piliakalnius, pilis, miesto sienas, sunykusius XVIII a. pylimus) yra didelis objektas, tad prireiks ne mažiau kaip dvidešimt metų, kol bus panaudota daugiau nei pusė Kauno tvirtovės potencialo ir ji taps tokia, kokia galėtų būti XXI amžiuje.

„Nors Kauno gynybinis paveldas turi nemažai vadinamojo svetimo, okupantų atnešto palikimo, tvarkydami ir prižiūrėdami fortus bei kitus objektus paverčiame mūsų savasties dalimi, jie tampa mūsų. Taip gydomos istorinės žaizdos ir formuojami pilnaverčiai, bendruomeniški, aktyvūs ir pozityvūs piliečiai“, – skelbiama Kultūros paveldo departamento pranešime.