Visą šeštadienį Kauno mečetė buvo atvira visų tikėjimų atstovams ir netikintiesiems. Atvirų durų dieną surengę Kauno musulmonai kvietė su jais ir visos Lietuvos musulmonais susipažinti iš arčiau. Renginį organizavo Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, viešoji įstaiga „Švietimas ir paveldas“ bei Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – Muftiatas.

"Pažink islamą iš arčiau - iš pačių musulmonų lūpų. Pažink tuos, kurie atrodo tokie tolimi, tačiau jau daugiau nei 600 metų gyvena visai čia pat, kurių pasaulėžiūra atrodo visai kitokia, tačiau yra artimesnė, nei galima įsivaizduoti", - kvietė renginio organizatoriai.

Totorių g. esančios mečetės durys pasitiko uždarytos. Vienu metu prie jų sugužėjus būreliui žmonių vieni liko laukti lauke, kiti miniatiūriniame prieangyje skubėjo nusiauti batus. Vietos daugybėje lentynų jiems jau nebebuvo, tad batus palikome ant žemės šalia kitų lankytojų avalynės. Kartu atėjusi pora nusiaudama batus susirūpino, kaip bus su moterų galvos apdangalais. "Tikriausiai duos viduje", - nusprendė vyras. Tačiau viešnioms galvų niekas nedengė, o į antrąjį - tik moterims skirtą - mečetės aukštą šįkart buvo galima užlipti ir vyrams. Pasižvalgyti.

Tikriausiai ne vienam svečiui, palikusiam batus prieangyje, toptelėjo į galvą mintis, ar šventykloje nebus šalta be avalynės, nes lauke šaltukas gerokai kando ausis ir rankas. Visi šie nuogąstavimai ištirpo šilumoje, esančioje už antrųjų mečetės durų. Dviaukštė kompaktiška maldos salė buvo išklota kilimine danga, o šiluma iš karto vertė nusivilkti paltą.

Salės pirmame aukšte ant kėdžių susėdę svečiai diskutavo su vietiniais musulmonais, klausėsi jų pasakojimų apie šią religiją, domėjosi asmeninėmis istorijomis. Viena mergina pasakojo, kad islamą priėmė ir jos broliai bei seserys, bet mama liko krikščione. Ir šeimoje niekas nedaro iš to problemos. Kitas vyras šypsojosi, kad jis jau trylika metų susituokęs, tačiau žmona iki šiol išpažįsta krikščionybę, nors apie islamą šeimoje daug diskutuojama.  

"Islame moterys nėra nuodėmės šaltinis nei Adomo išvijimo iš Rojaus priežastis", - palygino religijas atvirų durų dienos organizatoriai, kalbėdami apie moterų padėtį islame. Moterys gali ir paveldėti turtą, po skyrybų joms gali būti suteikta vaikų globa, jos gali antrą kartą ištekėti, o santuokoje moterų intymūs ir emociniai poreikiai turi būti patenkinti taip pat kaip ir vyrų.

Kol vieni klausėsi diskusijų ir viešų pasakojimų, kiti mečetėje buvusius musulmonus užkalbindavo asmeniškai, nepraleido ir progos pamatyti, kaip jų vardas atrodytų užrašytas arabiškai. Kol vaikai piešė mečetę, tėvai turėjo galimybę atidžiau apžiūrėti šiuos maldos namus ir pasižvalgyti po čia pat surengtas paroda apie islamo paveldą Lietuvoje, apžiūrėsite musulmonių moterų ir vyrų tradicinius drabužius.

"Labiausiai domina totorių architektūrinis paveldas. Esu baigusi paveldosaugos studijas, tačiau labai mažai ką žinau apie patį islamą", - pasakojo iš Vilniaus atvykusi Kristina Tendzegolskaitė. 

"Įdomu. Visada norėjau pasižiūrėti, kaip čia viskas atrodo viduje, kaip vyksta pamaldos", - sakė su drauge į renginį atėjusi Daiva Savickytė.

Atvirų durų dieną Kauno totoriai sumanė surengti dar prieš tragiškuosius įvykius Paryžiuje. "Esame dalis Lietuvos buities ir istorijos. Norime, kad mus pažintų. Norime priminti, kad Lietuvoje musulmonai nėra naujadaras. Esame Lietuvos senbuviai", - portalui kauno.diena.lt kalbėjo Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas. Lietuvoje iš viso yra keturios mečetės.

Kauno musulmonų bendruomenę sudaro apie 400 narių, kurių pusė - iš kitų šalių atvykę studijuoti jaunuoliai. Vieni mažiau religingi, kiti - daugiau.

Į pamaldas Kauno mečetėje daugiausiai žmonių susirenka penktadienio vakarais. Meldžiamasi kasdien penkis kartus per dieną, tą daryti galima bet kur. Tad darbo metu imamas mečetėje kartais meldžiasi ir vienas. Per didžiausias šventes į mečetę susirenka ir 150 žmonių.

Šiuose maldos namuose ne tik meldžiamasi, bendraujama, bet ir tuokiamos poros.  Visoje Lietuvoje (keturiose mečetėse) per metus sutuokiama 25-30 musulmonų porų. Pavyzdžiui, yra tuokęsis lietuvis, priėmęs islamą, o jo nuotaka buvo alžyrietė.

R.Jakubauskas Kauno mečetėje kartais sulaukia ir neįprastų svečių. Pavyzdžiui, dėl galimai būsimo žento religijos išsigandusių būsimųjų uošvių. Klausia, ko tikėtis. "Kai žmonės nežino, tai ir bijo. Mes esame normalūs žmonės, norime ramiai gyventi. Kaip ir visi. Pranašas moko taip: tikėjimas, religija yra tarsi geras patarimas. Ar pasinaudos tuo patarimu, priklauso nuo žmogaus", - teigė muftijus. 

Norintys susituokti bet kurioje Lietuvos mečetėje turi pristatyti dokumentus, kad abu sužadėtiniai yra nevedę. Apie jokias antras ar ketvirtas žmonas, gautas Lietuvoje, negali būti nė kalbos.