Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Edrikis teigia, kad šildymo kainos padidėjo visoje Lietuvoje, todėl Kaunas – ne išimtis.

„Galime pasidžiaugti, kad Kaune šildymo sąskaitos ilguoju periodu staigiai nepašoko į viršų – taip, jos padidėjo, bet iš gyventojų skundų nesulaukėme, jie žinojo, kad kainos padidės. Vis dėlto Socialinės paramos skyrius sulaukė kiek daugiau užklausų dėl galimos kompensacijos“, – teigia pašnekovas.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus, kartais gyventojai stebisi, kodėl konkrečiame mieste vieni už šildymą moka daugiau, kiti – mažiau. Jis pažymi, kad skirtingi pastatai sunaudoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti – daugiausia šilumos suvartoja neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nemodernizuotos.

„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą gauna 2–3 kartus didesnes sąskaitas nei tie, kurie modernizavo savo gyvenamuosius namus. Itin blogo energinio efektyvumo pastatuose mokėti už šildymą katais gali tekti ir dešimt kartų daugiau – akivaizdu, kad daugiabučių renovacija šildymo sąskaitas sumažina itin žymiai“, – pasakoja dr. V.Lukoševičius.

Kaune planuojama didinti renovacijos apimtis

Anot R.Edrikio, šiuo metu daugiabučių modernizavimo apimtys mieste ne tokios, kokių norėtųsi: „Taip, susidomėjimas renovacija auga, pernai gavome daugiau nei 50 paraiškų, tačiau susiduriame ir su keliomis kliūtimis, kurios pristabdo procesus. Gyventojams vis dar trūksta informacijos, jie ne visuomet žino, kur kreiptis ir kaip pradėti daugiabučio renovaciją“.

Taip, susidomėjimas renovacija auga, pernai gavome daugiau nei 50 paraiškų, tačiau susiduriame ir su keliomis kliūtimis, kurios pristabdo procesus.

Būtent todėl dar šįmet Kauno miesto savivaldybė planuoja steigti naują įstaigą, kuri bus atsakinga už miesto daugiabučių modernizavimo procesus, kad užpildytų susidariusias spragas, aktyviau organizuotų susitikimus su gyventojais, išsklaidytų mitus ir baimes – kol kas dažniausiai miestiečiai nerimauja dėl paskolos visam gyvenimui.

„Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių gyventojų norą renovuoti daugiabutį, – sumažinti šilumos kainas. Taip, tai svarus argumentas, vis dėlto naujos įstaigos tikslas – supažindinti kauniečius su daugiau modernizavimo pranašumų. Šiuo metu daugelyje senos statybos daugiabučių yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, seni vamzdynai, inžinerinės sistemos, nesandarūs stogai ir sienos. Planuojame skatinti kompleksinę renovaciją, kad vienu kartu būtų visiškai atnaujinti ne tik daugiabučiai, bet ir aplinka šalia jų, kad gyventojai sutaupytų ir iškart galėtų džiaugtis viso renovacijos paketo nauda“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas.

Susidomėjimas renovacija sparčiai auga

APVA Pastatų energinio taupumo departamentas nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių. Būtent į juos kreipiasi nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų atstovų ir prašo organizuoti būsto investicinio plano parengimą.

Anot Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėjos, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija sparčiai išauga sausio–vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna didesnes sąskaitas už šildymą.

„Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudų. Vidutinis šilumos energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc., arba 72,2 kWh/kv. m per metus“, – pažymi G.Burbienė.

Daugiau informacijos apie daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt.