VDU Kauno botanikos sode vyko artimesnė pažintis su Aukštosios Fredos dvaro sodyba: jos istorija ir architektūra bei čia gyvenusio bajoro Jozefo Godlevskio asmenybe. Daug kam negirdėtus faktus apie Aukštosios Fredos dvaro teritorijoje įkurto Botanikos sodo tvenkinių formos kilmę, J. Godlevskio pabėgimą iš savo paties vestuvių puotos ar svarstymus Aukštosios Fredos dvarą paskelbti Prezidento rezidencija atskleidė Lietuvos mokslo premijos laureatas, VDU mokslininkas, architektūros istorikas prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas ir monografijos „Garliava“ vyriausioji redaktorė bei sudarytoja Rūta Bukauskaitė.

Plečia lankytojų akiratį

„Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas įsikūręs ypatingoje teritorijoje. Labai įdomu ir vertinga daugiau ir giliau sužinoti apie Aukštosios Fredos dvaro kompleksą, čia gyvenusius žmones. Rengdami tokias nemokamas paskaitas plečiame savo lankytojų akiratį – džiaugiamės, kad žmonės tai įvertina, domisi ir aktyviai dalyvauja“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.

Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnės Liukrecijos Navickienės, savo krašto istoriją būtina pažinti. „Sužinodami naujų, iki šiol neatrastų faktų mes praturtėjame. Dalyvaudami tokiose paskaitose mes sužinome unikalių duomenų, iš arčiau susipažįstame su asmenybėmis, kuriomis tikrai verta didžiuotis“, – sakė L. Navickienė.

Pabėgo iš savo paties vestuvių

Paskaitoje „J. Godlevskio genealogija ir įdomesni faktai“ lektorė R. Bukauskaitė pabrėžė, kad jokiuose istoriniuose šaltiniuose nepavyko rasti informacijos apie tai, kad Aukštosios Fredos dvare gyvenęs J. Godlevskis buvo grafas, nors kai kuriuose leidiniuose jis taip ir vadinamas. „Jo anūkė Maria Pusłowska Tiškevičienė buvo grafienė. Tačiau J. Godlevskis buvo bajoras“, – remdamasi ištyrinėtais istoriniais šaltiniais pasakojo R. Bukauskaitė.

Susirinkusiųjų dėmesį ypač patraukė pikantiškos bajoro J. Godlevskio gyvenimo detalės. Anot lektorės, apie Aukštosios Fredos dvaro savininko asmenybę sklando gausybė legendų. Vienos jų teigia, kad šis bajoras labai vaidendavęsis. Tyrėjai teko girdėti istorijų, kad po mirties jam teko nukirsdinti galvą – tik šis būdas išgelbėjo neramią sielą. Kiti pasakojimai sklando apie net 60 J. Godlevskio nesantuokinių vaikų.

„Tačiau tai nėra patvirtinta, tad pateikti kaip faktų negaliu“, – sakė R. Bukauskaitė. Paskaitoje lektorė įterpė įdomių faktų apie J. Godlevskio vestuves. „Šis bajoras ilgai buvo viengungis. Sulaukęs apie 50 metų amžiaus iš savo bičiulio Černiauskio jis sulaukė klausimo apie turtą – kam jis jį paliksiąs. Jų pokalbis išaugo į piršlybas, o šios – į vestuves su Marija Volmeryte“, – pasakojo R. Bukauskaitė.

Susidomėjimo ir susirinkusiųjų diskusijų sulaukė ir pačių vestuvių klausimas. Lektorė pasakojo, kad po lošimo kortomis iš šventės Jozefas Godlevskis niekam nežinant vienas iškeliavo į Aukštosios Fredos dvarą. „Matyt, pratęs prie viengungiško gyvenimo ir aktyvios visuomeninės veiklos jis tiesiog pamiršo savo jaunąją, – juokėsi R. Bukauskaitė. – Visa laimė, kad piršlys žmoną atvežė į Aukštosios Fredos dvarą, ir šeimyninis gyvenimas tęsėsi“.

Minėdama įdomius faktus apie dvarininką J. Godlevskį, R. Bukauskaitė pabrėžė muzikos svarbą Godlevskių šeimoje. Jo dukra Ludvika buvo labai talentinga dainininkė. Na, o pats J. Godlevskis savo namuose turėjo net 32 asmenų orkestrą, kuris linksmino įvairių švenčių ir susibūrimų metu.

Nuo bajoro namų iki komendantūros

Paskaitoje „Aukštosios Fredos dvaro sodyba: istorija ir architektūra“ prof. dr. V. Levandauskas didelį dėmesį skyrė senajai kartografijai: kaip skirtingu metu buvo vaizduojama Aukštosios Fredos teritorija. Kalbėdamas apie vietovės pavadinimo kilmę, prof. V. Levandauskas svarstė, kad nelietuviškos kilmės žodis „Freyt" galėjo reikšti laisvą teritoriją. Laikui bėgant jis transformavosi į Freidą, galiausiai Fredą.

Analizuodamas labai retą dokumentą – litografinį Kauno miesto planą – susirinkusiems paskaitos dalyviams prof. V. Levandauskas rodė iki 1840 m. suformuotą dvaro sodybą su dvaro rūmais. O štai 1871 m. topografiniame žemėlapyje jau matome tvartus ir tvenkinius. 1877 m. pradėjus planuoti Kauno tvirtovės statybą, jos ribos ėmė „lipti“ ant Aukštosios Fredos dvaro. 1887 m. Kauno tvirtovės detaliojo plano fragmente dvaro sodybos istorija baigiasi – čia įrengiama komendantūra.

Unikalus įsiamžinimas 

Pasakodamas apie unikalius Aukštosios Fredos dvaro sodybos reiškinius, profesorius papasakojo daug kam nežinomus faktus: Botanikos sodo teritorijoje iškasti tvenkiniai yra buvusio dvaro savininko J. Godlevskio inicialų formos.

„Tai – visiškai unikalus Lietuvoje ir visame LDK regione reiškinys. Žinome, kad žmonių atminimas įamžinamas bažnyčiose, atminimų lentose, paminkluose. Tačiau „įsirašyti“ į gamtovaizdį – unikalu“, – pasakojo prof. V. Levandauskas.

Atskleisdamas dar daugiau nežinomų faktų, profesorius prisiminė 1919 m., kai Aukštosios Fredos dvare norėta įkurdinti Respublikos prezidento rezidenciją. „Aukštosios Fredos dvaro sodybos pritaikymui prezidentūros reikmėms iš pradžių patvirtinta 20 000 auksinų suma, o 1919 m. liepą Ministerių kabineto prašyta dar 17 534 auksinų. Tai buvo per brangu“, – sakė prof. V. Levandauskas.

Reti architektūros pavyzdžiai

Kalbėdamas apie Aukštosios Fredos dvaro rūmų architektūrą kitų Lietuvos dvarų kontekste, prof. V. Levandauskas pabrėžė vieną šių rūmų išskirtinį dalyką – iš abiejų pusių esančius fligelius su arkomis, tačiau profesorius nemanąs, kad šios detalės siekia J. Godlevskio laikus.

„Taip pat verta kalbėti ir apie labai įdomų pastatėlį saloje. Akivaizdu, kad jis buvo skirtas rekreacijai. Pastato rūsys galėjo būti skirtas maisto produktams ar vynui laikyti. Tokio pobūdžio pastatai yra gana reti Lietuvos architektūroje“, – sakė prof. V. Levandauskas.

Kalbėdamas apie pačius dvaro rūmus, prof. V. Levandauskas juos lygino su kitais dviaukščiais – Žeimių, Raguvėlės, Pakruojo, Cirkliškio, Bartkuškio – XIX a. statytais dvarų rūmais. Nors Aukštosios Fredos dvaras nėra išskirtinis kitų dvarų kontekste, jis, kaip jame gyvenusios spalvingos asmenybės, turi ir labai įdomių, daugeliui dar nepažintų, neatskleistų detalių.

Faktai apie Jozefą Godlevskį:

Gimė 1773 m. Žemaitijoje, Grinkiškių dvare

Mokėsi Kražių gimnazijoje

1792 m. tarnavo ATR kariuomenėje, buvo generolo Mykolo Sulistrovskio adjutantu

1800 m. iš Kauno miesto nusipirko 28 kaimus ir 2 palivarkus

1808 m. buvo Lomžos departamento prefektūros patarėjas

1809 m. išrinktas Marijampolės pavieto bajorų seimelio maršalka ir pasiuntiniu į Varšuvos kunigaikštystės, o vėliau – į Lenkijos karalystės seimus

1815 m. savo valstiečiams suteikė teisę išsipirkti iš baudžiavos

1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas

1867 m. mirė, kartu su žmona ir dukra Darija Idalija Albertina palaidotas Garliavos bažnyčioje.

J. Godlevskis turėjo penkis vaikus: Dariją Idaliją Albertiną, Ludviką, Kazimierą Pranciškų, Mariją ir Juzefą.

Dvarininkas J. Godlevskis buvo Garliavos ir Veiverių bažnyčių, įvairių koplyčių fundatorius. J. Godlevskiui priklausė Linksmadvario, Aukštosios Fredos, Juozapavos, Naugardiškių dvarai bei Šidiškių palivarkas.