Skelbimų puslapiai mirga nuo nekvalifikuoto darbo pasiūlymų. O ko gali tikėtis darbą praradęs ar norintis jį pakeisti aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus?

Darbdadviai nebekelia ypatingų reikalavimų?

Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė teigia, kad šiuo metu Kauno mieste kiekvieną savaitę užregistruojama apie 54 naujas laisvas darbo vietas darbuotojams, turintiems aukštąjį  išsilavinimą.

Pasak jos, daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukia transporto srityje dirbantys vadybininkai, statybos, mechanikos, elektros inžinieriai, finansininkai. „Apie 15 laisvų darbo vietų kiekvieną savaitę registruojama pardavimų vadybininkams, taip pat paklausūs darbo rinkoje informacinių technologijų specialistai. Jonavos rajone nuolat jaučiamas medikų stygius“, – sakė I.Balnanosienė.

Kauno regione šiuo metu itin paklausūs ir aviacijos, automatikos, oro vėdinimo sistemų inžinieriai, informacinių technologių specialistai, muitinės darbuotojai, šeimos gydytojai.

„Taip pat jaučiamas atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų specialistų poreikis, jų darbdaviai randa itin sunkiai, neretai tokios darbo vietos siūlomos užsieniečiams“, – sakė I.Balnanosienė.

Ji pastebėjo, kad pastaruoju metu darbo rinkos tendencijos sparčiai keičiasi: darbdaviai nekelia ypatingų reikalavimų darbuotojams, dažniausiai keliami reikalavimai atspindi konkrečiai darbo vietai keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. „Šiandienos darbdaviams svarbu, kad darbuotojas norėtų dirbti ir tobulėti“, – įsitikinusi darbo rinkos specialistė.

Atlyginimu lenkia mūrininkai bei vairuotojai

Pasak I.Balnanosienės, nieko jau nestebina atvejai, kai ir išsilavinusiems žmonėms tenka imtis nekvalifikuotų darbų. „Darbas garantuoja pajamas, niekas netrukdo toliau tobulėti ir ieškoti darbo pagal įgytą kvalifikaciją“, – įsitikinusi I.Balnanosienė.

Ji prisiminė atvejį, kai sėkmė nusišypsojo vienai Kauno pedagogei, nesibodėjusiai imtis valytojos darbo. „Darbo biržoje buvo užsiregistravusi vyresnė nei 40 metų moteris, turinti pedagogės išsilavinimą. Moteris bedarbe išbuvo ilgiau nei dvejus metus. Ji įsidarbino valytoja buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje. Atlygis buvo minimalus. Šią darbuotoją pastebėjusi įmonės vadovė jai pasiūlė mokytis buhalterijos. Moteris šiuo metu sėkmingai dirba buhaltere ir gauna dviejų tūkstančių litų atlygį“, – pasakojo I.Balnanosienė.

Darbo biržos atstovė pastebėjo, kad atlyginimą lemia ne išsilavinimas. „Šiuo metu labai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, todėl jų atlyginimas dažnai būna aukštesnis nei kitą darbą dirbančių aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Daugiau už pastaruosius uždirba ir kokybiškai dirbantys mūrininkai, apdailininkai, betonuotojai“, – pabrėžė I.Balnanosienė.

Pasiteiravus apie darbdavių siūlomą atlyginimą žmonėms su aukštuoju išsilavinimu, ji teigė, kad alga visuomet yra darbuotojo ir darbdavio derybų objektas, tačiau darbuotojai, kurių labiausiai trūksta, vidutiniškai gali uždirbti nuo dviejų iki penkių tūkstančių liktų per mėnesį.

Tarp nepaklausiausių specialybių – ir teisininkai

Peržvelgusi turimą statistiką, I.Balnanosienė teigė, kad darbo rinkoje nepaklausios yra ne tik pradinių klasių ir kūno kultūros mokytojo, bet ir teisininko, socialinio darbuotojo, psichologo, chemijos inžinieriaus, žemėtvarkininko, agronomo, reklamos vadybininko, personalo specialisto profesijos. Sunku rasti darbą pagal specialybę ir muzikos, meno žmonėms.

Tačiau tarp darbo ieškančių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių vis dėlto daugiausia socialinių mokslų srities specialistų: vadybininkų, socialinių darbuotojų, administratorių.

I.Balnanosienė neslėpė, kad jauni aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dažnai kelia neadekvačius reikalavimus darbo vietai. „Jie nori dirbti arti namų, gauti tarnybinį automobilį, prabangų telefoną, atlyginimą, prasidedantį nuo dviejų tūkstančių litų. Vis dėlto, pirmiausia reikia įrodyti savo vertę darbo rinkoje“, – patarė pašnekovė.

Šių metų birželio 1 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 38,9 tūkst. bedarbių.