Šiam planui dar turės pritarti Vyriausybė.

Jame iš viso numatytos 25 veiklos: minėjimai parlamente, konferencijos, parodos, leidybiniai projektai ir edukacinės iniciatyvos visoje šalyje.

Pagal ministerijos parengtą planą, 2026-aisiais B. Gajauskas bus paminėtas Seime, kur vyks ir jo rezistencinei kovai bei visuomeninei veiklai įvertinti skirta konferencija. Tuo metu Kaune bus rengiama konferencija „Laisvės kovų atmintis Lietuvoje ir pasaulyje. Balio Gajausko 100-mečiui“.

Minint 100-ąsias signataro gimimo metines planuojama sukurti dokumentinį filmą, kuriame būtų ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui atskleidžiamas B. Gajausko „kovos su Sovietų Sąjunga unikalumas, pabrėžiamas laisvojo pasaulio įsitraukimas į bandymus išlaisvinti politinius kalinius“.

Dokumentinį ir informacinį turinį ketinama rodyti per visuomeninio transliuotojo LRT kanalus.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga parengs leidinį „Kovų už laisvę istorija ir dabartis“.

Taip pat numatyta suorganizuoti moksleiviams žygį „Balio Gajausko laisvės takais Kaune“ po istorines miesto vietas, susijusias su Nepriklausomybės akto signataru, parengti naują Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro „Disidentų turo“ maršrutą Kaune.

2026-aisiais planuojamas ir renginys „Pilietiško mokinio apdovanojimai 2026. Balio Gajausko metų įprasminimas“, kuriame bus įprasmintas signataro indėlis į švietimą ir pilietiškumą.

Be kita ko, B. Gajausko istoriją ir pasiekimus ketinama įamžinti įvairiose parodose ir kituose renginiuose.

Dėl aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupacijai B. Gajauskas sovietiniuose lageriuose kalėjo 37 metus. 1979 metais Jungtinių Valstijų Kongreso komisija pasiūlė B. Gajauską ir kitus disidentus kandidatais Nobelio taikos premijai gauti, tačiau tais metais premija atiteko Motinai Teresei.

1990 metais jis tapo Kovo 11-osios akto signataru.

2026 metais taip pat bus pagerbtas žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus atminimas, pažymėta Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla.