1989 m. rugpjūčio 23-ioji pasauliui įsiminė kaip Baltijos kelio akcija – gyva dviejų milijonų žmonių grandinė, virš kurios iš lėktuvų biro tonos gėlių. Kaune gyvena vienas tų lakūnų ir žmogus, išsaugojęs gėlę, atskriejusią iš dangaus Baltijos kelyje.

Neregėtas srautas

Artėjant Molotovo-Ribbentropo pakto 50-osioms metinėms, 1989 m. rugpjūčio 12-ąją Cėsyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų vadovai uždegė žalią šviesą Baltijos keliui. Šia neregėto masto akcija norėta atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į Baltijos šalių istorinio teisingumo siekį – panaikinti 1939 m. Vokietijos ir SSRS suokalbio (Molotovo-Ribbentropo pakto) padarinius Baltijos šalių valstybingumui ir teisiniu parlamentiniu būdu atkurti šių šalių nepriklausomybę.

"Kelias dienas per radiją girdėjau raginant kauniečius važiuoti į jiems skirtą Baltijos kelio atkarpą, tačiau akcijos išvakarėse mūsų šeima dar nebuvo nusprendusi, ar dalyvaus. Vis dėlto, kai pamačiau Jonavos link judančią automobilių upę, skubiai išsiruošėme su žmona ir trejų metukų sūnumi Pauliumi į kelionę senu moskvičiumi", – prisiminė kaunietis Juozas Barkauskas.

"Išvažiavome apie 12 val. dienos. At, buvo karštas šeštadienis. Tokio automobilių srauto ir spūsčių niekada nebuvau regėjęs – atrodė, visa Lietuva atsisėdo prie vairo", – pasakojo J.Barkauskas.

Brangus simbolis

Tik per didelius vargus 19 val. Juozas pasiekė kauniečiams skirtą atkarpą kelyje, vedančiame pro Panevėžį į Rygą. Kauniečių atvažiavo tiek daug, kad jie stovėjo susikibę rankomis vienoje kelio pusėje keliomis eilėmis.

Anot pašnekovo, nuotaika buvo nepakartojama. "Atsimenu nepaprastą bendrumo, draugiškumo jausmą Baltijos kelyje. Žinot, mano seno moskvičiaus variklis greit perkaito, valandų valandas važiuojant spūstyse įjungus pirmą antrą pavarą. Bet atsirado ne vienas žmogus, kuris pasiūlė apdairiai į savo automobilius įsidėtų butelių su vandeniu, kurį pyliau į radiatorių. Tokių senų sovietinių automobilių su perkaitusiais varikliais pakelėse buvo daugybė", – prisiminė J.Barkauskas.

"Dar didesnį įspūdį paliko virš gyvos žmonių grandinės vakare praskridę lėktuvai, iš kurių ant mūsų galvų pabiro gėlės. Aš pagavau ore raudoną kardelį – šias gėles mudu su žmona labai vertiname ir auginame savo sode. Tačiau šis Baltijos kelio kardelis ypatingas – jis simbolizuoja tai, kas buvo labai brangu visiems, stovėjusiems Baltijos kelyje", – sakė J.Barkauskas.

Nepabūgo draudimo

Nors Maskva buvo uždraudusi tą dieną Lietuvoje pakilti "Aerofloto" lėktuvams, tačiau atsirado keli lakūnai, kurie išdrįso nepaklusti įsakymui. Vienas tų drąsuolių – kaunietis profesionalus pilotas ir privačios aviacijos kompanijos "Transaviabaltika" savininkas Vytautas Tamošiūnas. Būtent į jį, įkūrusį pirmąją Lietuvoje privačią aviacijos bendrovę "Aviapaslauga", kreipėsi pagalbos Kauno Sąjūdžio grupė, supratusi, kad nepavyks susitarti dėl gėlių skraidinimo su "Aeroflotu".

"Maskvos draudimas pakilti "Aerofloto" lėktuvams manęs, privačios bendrovės savininko, nepasiekė. Tačiau man apie tai ir apie laukiančias nepaklusnumo atveju bausmes pranešė Vilniaus oro uosto dispečerinė. Man buvo tiesiog šaukiama telefonu, kad, jei pakilsime, padarysime sunkų nusikaltimą, tolygų tėvynės išdavimui arba lėktuvo nuvarymui", – prisiminė pilotas.

Nepamirštamas vaizdas

Aleksoto aerodrome V.Tamošiūnas su antruoju pilotu Petru Bėta ir jo žmona Irena į lėktuvą AN2 pakrovė gėles iš pirmo sunkvežimio. Antrajam sunkvežimiui teko laukti kito lėktuvo reiso, nes šis nebūtų pakilęs su tokiu kiekiu gyvų gėlių.

"Skrendant iš Kauno į Ukmergę, kur pradėjo rikiuotis kauniečiai Panevėžio link, pro atviras lėktuvo duris Bėtos mėtė gėles, kurių daugybė daužėsi į orlaivio korpusą, jį nudažydamos žaliai. Ukmergėje mūsų laukė dar 12 sunkvežimių su gėlėmis! Jei Baltijos kelyje nebūtų antro mūsų bendrovės lėktuvo, pilotuojamo Kazimiero Šalčiaus, tai vien su Bėtomis nebūtume išbarstę tokio fantastinio kiekio gėlių", – tvirtino V.Tamošiūnas.

Pasak piloto, lėktuvai su gėlėmis iš Ukmergės išskrido į priešingas puses – Vilniaus ir Panevėžio link. Kadangi abu lakūnai gerai matė automobilių srautus keliuose, apie tai raportuodavo specialiu aviaciniu ryšiu Baltijos kelio organizatoriui Kaune Algimantui Norvilui, o jis – Lietuvos radijui. Būtent per radiją buvo koordinuojami automobilių srautai Baltijos kelyje, nukreipiant juos ten, kur trūko žmonių gyvai grandinei sudaryti.

"To, ką mačiau iš viršaus, niekada neužmiršiu. Gyva žmonių grandinė per visą Lietuvą – tai su niekuo nepalyginamas stebuklas", – tvirtino lakūnas.

Saugumiečių fiasko

V.Tamošiūnas buvo nepagaunamas Vilniaus oro uosto radarams, nes, gerai pažindamas vietoves, skrisdavo labai žemai, o lėktuvo baką kuru papildydavo iš trijų benzinvežių, stovėjusių iš anksto sutartose su Kauno trečiosios autotransporto įmonės pamainos viršininku Algiu Blaževičiumi vietose.

Grįžęs iš Baltijos kelio į Pociūnų aerodromą, kuriame laikė savo bendrovės lėktuvus, V.Tamošiūnas su bendražygiais skubiai paslėpė dalyvavimo akcijoje pėdsakus – nuplovė nuo gėlių pažaliavusių lėktuvų korpusus.

"Mums baigiant darbą, atvažiavo du automobiliai saugumiečių ir apieškojo mūsų lėktuvus. Nieko įdomaus nerado, bet paėmė kelias smulkmenas ir fotoaparatus. Štai kodėl neturiu nė vienos nuotraukos iš Baltijos kelio", – atsiduso pilotas, jau anuomet supratęs šios precedento neturinčios akcijos reikšmę ir tai įrodęs savo drąsiu poelgiu toje istorinėje akcijoje.

Gyva žmonių grandinė

* 1989-aisiais rugpjūčio 23-iąją vykusio Baltijos kelio ilgis – 650 km. Šis atstumas tarp Vilniaus ir Talino keliuose buvo simboliškai suskirstytas į 50 atkarpų, kurios simbolizavo Molotovo-Ribbentropo pakto 50-metį.

*Nors akcijos kulminacija buvo numatyta 19 val., tačiau jau 17 val. beveik pusė Kaunui skirto kelio ruožo buvo užpildyta žmonėmis.

*Lygiai 19 val., pasigirdus Lietuvos radijo signalams, nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline jau buvo nusidriekusi gyva žmonių grandinė.

*Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 2 mln. žmonių, iš kurių beveik ketvirtis milijono – kauniečiai.

*Baltijos kelio akcijoje dalyvavo kas trečias lietuvis.

*Puikus Baltijos kelio organizavimas parodė pasauliui Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susitelkimą ir siekio rimtumą.

*Minint 20-ąsias Baltijos kelio metines, Sąjūdžio metraštininku vadinamas Leonas Glinskis pristatė savo sukurtą filmą "Baltijos kelias".

*1990 m. Audrius Stonys ir Arūnas Matelis sukūrė 35,10 min. trukmės dokumentinį filmą "Baltijos kelias".

*2000 m. išleistas fotodokumentinis albumas "Baltijos kelias".

* Baltijos kelio 10-mečio proga išleista proginė moneta, pašto ženklo blokas ir pašto ženklas.

*Baltijos kelio dieną Maskvoje vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui pažymėti. Jam vykstant milicija mušė žmones.

*1989 m. gruodžio 24-ąją SSRS liaudies deputatų antrasis suvažiavimas su kai kuriomis išlygomis pripažino, kad Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į "Pasaulio atminties" sąrašą.