Atsidūrė aklavietėje

"Auginame dukrą, kuri rugsėjo 1 d. turėtų eiti į pirmąją klasę, bet mokykla oficialiai negali jos priimti, nes mes nesame deklaravę gyvenamosios vietos. Jau nebežinau, kur kreiptis ir ką daryti", – kalbėjo viltį praradusi kaunietė Inga (pavardė redakcijai žinoma).

Moteris pasakojo, kad Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras tėvų prašymą priimti dukrą į pirmąją klasę mielai priėmė, ir mergaitė galėtų čia mokytis, tačiau būtina nurodyti, kur Kaune tėvai ir vaikas yra deklaravę gyvenamąją vietą.

"Sako, kad be gyvenamosios vietos deklaracijos dukra negali būti įtraukta į mokinių sąrašus, nes jos nėra Lietuvoje", – pasakojo Inga.

Moteris neslepia, kad vyras buvo išvažiavęs dirbti į užsienį, o vėliau pas jį buvo išvykusi ir ji su dukrele. "Ten mus apvogė, pavogė pasus. Ambasadoje užsisakėme naujus pasus. Tada mus automatiškai išdeklaravo iš Lietuvos. Dabar grįžome ir negalime vėl deklaruoti gyvenamosios vietos, nes neturime nuosavo būsto – gyvename nuomojame bute. Jo savininkas nesutinka, kad mes čia būtume prisideklaravę", – istoriją dėstė pašnekovė.

Kaunietė prašė pagalbos Vilijampolės seniūnijoje, kreipėsi į savivaldybę, kad tik dukra galėtų normaliai eiti į mokyklą, tačiau rugsėjis jau ant nosies, o formalumų susitvarkyti taip ir nepavyko.

"Prašiau, kad deklaruotų prie savivaldybės, kaip seniau buvo daroma, bet man paaiškino, kad nuo šių metų sausio to daryti nebegalima. Mums liepė eiti pas kaimynus ir pažįstamus bei prašyti, kad leistų deklaruoti gyvenamąją vietą. O kas norės priimti svetimus žmones? Neprašau nei valdžios, nei valstybės pinigų ar dar ko nors. Abu su vyru dirbame, mums tik reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, kad dukra galėtų lankyti mokyklą" – guodėsi moteris.

Mokykla bandė ieškoti būdų, kaip padėti šeimai, deja, nieko paguodžiančio Rugsėjo 1-osios išvakarėse Inga neišgirdo. "Man pažadėjo, kad mergaitė galės lankyti mokyklą, bet aiškino, kad mokykla dėl to negalės gauti jai priklausančio mokinio krepšelio ir mokytojai nebus sumokama dalis algos", – sakė būsimos pirmokės mama.

Vakar vakare "Kauno dienai" paskambinusi Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Dalia Lapėnienė pranešė, kad mergaitė priimta į mokyklą.

Deklaracija – ne kliūtis?

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika patvirtino, kad vienas iš reikalingų dokumentų priimant vaiką į mokyklą yra pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. "Švietimo įstatyme numatyta pirmenybė mokytis vaikams mokykloje pagal gyvenamąją vietą. Ši pažyma suteikia prioritetą, ypač tais atvejais, kai į mokyklą pretenduoja daugiau vaikų iš kitų miesto vietų negu mokykla pajėgi priimti", – dėstė V.Mažeika.

Jis nesiryžo vienareikšmiai atsakyti, ar gali mokykla priimti vaiką mokytis be tokios pažymos, ar ne. "Reikėtų tirti konkretų atvejį. Situacijų gyvenime būna įvairių. Reikėtų vadovautis protingumo kriterijumi. Nemanau, kad vaikas galėtų būti nepriimtas vien dėl to. Man dar neteko girdėti. Žinoma, per protingą terminą tėvai turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą ir pažymą pristatyti", – svarstė Švietimo skyriaus vedėjas.

"Ugdymas yra privalomas. Vaikas turėtų pradėti mokytis, ir vien tos pažymos nebuvimas negali būti kliūtis", – pridūrė V.Mažeika.

Anot jo, tai, kad mokykla priims mokytis mergaitę be gyvenamosios vietos deklaracijos, tikrai neužkirs ugdymo įstaigai galimybės gauti mokinio krepšelio lėšas. "Mokinio krepšelis skiriamas, jeigu mokykla įveda moksleivio duomenis į registrus. Pagal vaikų skaičių ir formuojamas mokinio krepšelis", – paaiškino Švietimo skyriaus vedėjas.

Savivaldybė nebedeklaruoja

"Formaliai nuo sausio 1 d. nebegalima deklaruoti gyvenamosios vietos seniūnijoje. Įstatymas to neleidžia. Seniau būdavo vienas butas, kuriame savivaldybė leisdavo tokiems piliečiams deklaruoti gyvenamąją vietą, bet dabar to negalima. Yra svarstymų, kaip padėti žmonėms, kurie neturi kitų variantų, bet kol kas sprendimų nėra", – pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Jis priminė, kad turint būsto nuomos sutartį, nebūtinas savininko sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą būtent išsinuomotame bute. "Tai netgi galima padaryti internetu, prisijungus per elektroninę bankininkystę, o kai baigiasi nuomos sutartis, kartu nutrūksta ir gyvenamosios vietos deklaracija toje vietoje. Labai keista, kad tebėra gaji nuo seno vyravusi baimė, jog deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo gali paskui pretenduoti į turtą. Dabar pagal galiojančius įstatymus to tikrai nebėra", – svarstė G.Petrauskas.

Jis pripažino, kad nuomojant būstą be nuomos sutarties, situacija keblesnė. "Būtų gražu, kad nuomos verslas būtų skaidrus ir visi tai darytų pagal oficialias sutartis, bet aišku, kad greitai tai neišsprendžiama", – konstatavo administracijos direktorius.

Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė sakė ne kartą žmonėms padėjusi spręsti panašias problemas. "Seniūnija ir seniūnas gali paaiškinti būsto savininkui, kad gyvenamosios vietos deklaracija nekelia jokių grėsmių. Pagaliau pats savininkas visada turi teisę kreiptis dėl deklaracijos duomenų panaikinimo, kai žmonės išsikrausto ir nebegyvena jo būste. Tiesiog visos pusės turi kalbėtis, ir pati šeima turėtų ieškoti įvairių būdų. Manau, kad ir mokykla turėtų lanksčiau pažiūrėti į šią situaciją", – svarstė R.Žolynienė.