Naudinga pagalba

Praėjusiais metais Kauno rajone pristatytas bandomasis projektas ir kartu naujovė Lietuvoje – bendruomenės veiklos administratoriai. Jų tikslas – suvienyti rajone veikiančias bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas (NVO) bei padėti joms įgyvendinti įvairius projektus ar susigaudyti biurokratijos labirintuose.

Kauno rajone veikia apie 100 įvairių bendruomenių ir NVO, tačiau dalis jų buvo prisnūdusios ir ne tokios aktyvios. Pirmaisiais bendruomenės administratorių veiklos metais dalį organizacijų pavyko suaktyvinti ir paskatinti įgyvendinti įvairius projektus.

"Kauno rajono bendruomenės visada buvo aktyvios, tačiau vėliau pateikiamų paraiškų sumažėjo. Pradėjus diskutuoti, paaiškėjo, kad jiems didelė našta – pačių projektų administravimas, paraiškų ar ataskaitų pildymas. Taip kilo idėja, kad reikia bendruomenėms pagelbėti, nes kiekvienas įgyvendintas projektas kuria didelę pridėtinę vertę. Buvo įsteigta dešimt bendruomenės administratorių pareigybių. Būtent jie ir turėjo padėti įgyvendinti projektus ir sutvarkyti dokumentus. Tai yra toks tarpininkas tarp bendruomenės ir savivaldybės", – apie tai, kaip kilo idėja įsteigti pagalbininkų bendruomenėms etatus, pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius.

Š.Šukevičius įsitikinęs, kad bendruomenės veiklos administratoriaus pareigybė tikrai pasiteisino.

"Mes padedame bendruomenėms tvarkyti dokumentaciją, buhalteriją, ieškome lyderių. Kuriame visame Kauno rajone bendradarbiavimo tinklą, kuris apima ne tik bendruomenę, bet ir biudžetines įstaigas ar verslą. Susitikimuose siekiame vienus su kitais supažindinti ir per projektus įtraukti į bendras veiklas ir bendrų tikslų siekimą, nes dažniausiai atrodo, kad nėra tarpusavio bendradarbiavimo ir visi eina savo keliais. Dabar yra būdų, kaip galime stiprinti bendruomenę, nes žmonės gali vieni kitiems padėti ir įgyvendinti daugiau idėjų bei į renginį ateiti ne tiesiog kaip gyventojas, bet turėdamas tam tikrą užduotį ir prisidėjęs prie viso projekto įgyvendinimo", – pastebėjo Domeikavos bendruomenės veiklos administratorė Žaneta Jankauskaitė.

Labai didelė šio projekto nauda, nes veiklos vyks visose Kauno rajono seniūnijose.

Idėja pasiteisino

Iš pradžių rajono organizacijos į veiklos administratorių idėją žiūrėjo skeptiškai, nes buvo keista, kad kažkas nori bendruomenei padėti, tačiau, pristačius tikslus, situacija pasikeitė. Tuomet bendruomenės pradėjo aktyviau naudotis administratoriaus paslaugomis ir bandyti įgyvendinti turimas idėjas. Tačiau kilo ir tam tikrų iššūkių, nes ne visose Kauno rajono seniūnijose pavyko atrasti žmonių, kurie sugebėtų imtis šio darbo.

"Kai kur neradome žmogaus, kuris galėtų tapti bendruomenės veiklos administratoriumi, nes pirmiausia niekas jų neruošia. Be to, reikalingos gan plačios kompetencijos, tokios kaip projektų valdymas, savivaldos bei bendruomenių įstatymų išmanymas ir kiti klausimai, susiję su bendruomenės ūkiu. Šiandien turime aštuonis administratorius, kurių dauguma yra aktyvūs tam tikros seniūnijos nariai ir anksčiau dirbo panašų darbą, todėl išmano įvairias projektų rengimo subtilybes. Manau, kad idėja tikrai pasiteisino, tačiau matome, kad dar yra kur galime pasitempti, tad, pristatę metinę ataskaitą, kartu su administratoriais ir bendruomenės atstovais vesime dar daugiau diskusijų, kokios pagalbos reikia", – "Kauno dienai" sakė Š.Šukevičius.

Anot jo, praėjusiais metais teko pasivaikščioti pažinimo keliais, nes iš pradžių nebuvo aišku, kokios tiksliai pagalbos reikia bendruomenėms, tačiau po daugybės susitikimų rezultatai aiškiai matyti – Kauno rajone vėl suaktyvėjo paraiškų teikimas.

"Mums gerai sekėsi bendradarbiauti. Mūsų seniūnijoje tikrai tokia pareigybė pasiteisino, nes yra suteikiama tikslinga pagalba rašant projektus, išeina tokia jungiamoji grandis. Dabar galima gauti aiškesnę informaciją apie visus projektus, paraiškas ir pan., nes pačioje seniūnijoje ne visada tam būdavo pakankamai laiko. Be to, ne visi žmonės geba patys susigaudyti tarp visų tų projektinių dalykų. Pas mus bendruomenė visada idėjų turi, tik buvo problemų dėl įgyvendinimo, tad dabar atsirado aiškesnės galimybės tai padaryti", – tikino Ežerėlio seniūnė Vilmantė Macijauskaitė.

Ji džiaugėsi, kad, bendradarbiaujant su naujais veiklos administratoriais, šioje seniūnijoje pernai įgyvendintas ne vienas projektas. Seniūnė sakė, kad per projektus Ežerėlyje atnaujintos skelbimų lentos. Didelio dėmesio sulaukė suorganizuotas renginys "Laisvės kovų takais", kuriame kariškiai atsivežė savo technikos, imitavo bunkerį ir kartu su jaunimu smagiai praleido laiką. Idėjos, padedančios kurti tvarią ir sveiką visuomenę, neaplenkė ir vyresnio amžiaus žmonių. Vienas projektas paskatino į rankas pasiimti šiaurietiškas lazdas ir bendruomenės nariams aktyviai praleisti laiką.

"Anksčiau, būdavo, pavieniai eina, o dabar ėjo visi, kurie tik norėjo. Vyko ir pažintinės, ir kultūrinės veiklos, tad manau, kad ši pareigybė tikrai pasiteisino", – pridūrė V.Macijauskaitė.

Didieji projektai

Nors praėjo tik metai, Kauno rajono gyventojai jau gali pastebėti ryškius pokyčius, kuriuos lėmė bendradarbiavimas tarp bendruomenių ir veiklos administratorių. Per šį laikotarpį surengta apie 100 konsultacijų ir užpildyta daugiau nei pusšimtis paraiškų. Bendruomenėms pavyko gauti ir europinių lėšų. Tikimasi per projektus į Kauno rajoną pritraukti daugiau nei 0,5 mln. eurų.

"Šios įkurtos pareigybės tikslas buvo palengvinti administracinę naštą NVO ir bendruomenių sektoriui. Pavyzdžiui, bendruomenės centras suformuluoja tikslus ir uždavinius, turi idėją, o mes atliekame techninį darbą ir užpildome paraišką, taip suteikiame galimybę negaišti laiko ir skirti jį žmonėms telkti. Mes, devyni žmonės, per ataskaitinį laikotarpį parengėme 54 paraiškas ir 23 partnerystės projektus", – sakė viena bendruomenių veiklos administratorių Jolanta Marija Malinauskaitė. Ji dirba Ežerėlio seniūnijoje, tačiau kuruoja dar kelias Kauno rajono seniūnijas.

Ji teigė, kad praėjusiais metais jau gautas finansavimas ir įgyvendinta projektų už beveik 49 tūkst. eurų. Kiti projektai dar laukia patvirtinimo. Pernai bendruomenės parengė ir dešimt ES projektų už daugiau nei 556 tūkst. eurų.

"Jau penki ES lėšomis finansuojami projektai patvirtinti, beliko tik pasirašyti sutartis, keli projektai laukia sprendimo, dar kelis reikia šiek tiek patikslinti", – apie didžiųjų projektų finansavimą sakė J.M.Malinauskaitė.

Ji nurodė, kad didžiausias projektas, kuriam bus skirti europiniai pinigai, – Zapyškio bendruomeninių paslaugų centro įrengimas. Šiam projektui įgyvendinti reikia 230 tūkst. eurų. Kitai bendruomenės idėjai "Sveiki ir aktyvūs Kauno rajono vaikai" įgyvendinti reikėtų apie 200 tūkst. eurų. Kol kas europinis finansavimas dėl šio projekto nėra galutinai patvirtintas, tačiau liko padaryti vos kelis pataisymus tam, kad paraiška būtų patvirtinta.

J.M.Malinauskaitė vardijo ir kitus Kauno rajono veiklos grupės partnerystės projektus. Veiklos administratorė išskyrė projektus, kur bendradarbiauja kelios seniūnijos ir skatinamas žmonių aktyvumas, gerinama jų sveikata.

"Ypač norisi paminėti Visuomenės sveikatos biuro vykdomą projektą, kuris skatina pagyvenusių žmonių fizinį aktyvumą. Projekto metu žmonės kviečiami į mankštas. Užsiėmimai vyksta kelis kartus per savaitę. Vienas jų vyksta su treneriu, kitas – nuotoliniu būdu, kurią paleidžia per multimedijos aparatūrą. Kaskart mankšta būna vis kitokia. Mes administruojame projektą, surenkame parašus, nes dirbant prie europinių projektų tokia veikla būtina", – sakė bendruomenių veiklos administratorė.

Ji pažymėjo ir dar vieną labai gražią vyresniems Kauno rajono gyventojams skirtą iniciatyvą. Ežerėlyje atidarytas naujas Trečiojo amžiaus universiteto fakultetas, kurį lanko 57 žmonės.

"Dar vienas darbas, kurį padėjo padaryti mūsų žmonės, – NVO sutvarkė buhalterinę apskaitą ir pateikė Registrų centrui būtinas finansines ataskaitas. Jei to būtume nepadarę, nemažai Kauno rajone veikiančių NVO būtų grėsusios baudos. Tai tikrai padarytas labai didelis darbas. Tačiau manau, kad toks veiklos administratorius turėtų būti kiekvienoje seniūnijoje, tada vyktų tikrai sklandus darbas, nes šiuo metu aš aptarnauju tris seniūnijas ir, žinoma, daugiausia dėmesio skiriu ten, kur yra mano darbo vieta. Čia daugiausia visko žinau, o kitose dviejose seniūnijose darbas vyksta pagal pareikalavimą", – dar apie įgyvendintus projektus ir norimą administratorių tinklo plėtrą pridūrė J.M.Malinauskaitė.

Bendruomenės veiklos organizatoriai padeda pildyti paraiškas, administruoti projektus.

Būreliai vaikams

Projektuose atsispindėjo ir vaikų užimtumo klausimai. Ne vienas projektas jau įgyvendintas, kuriuo skatinamas vaikų pažinimas, aktyvus laisvalaikis. Yra ir projektų, kurie apims visą Kauno rajoną ir suteiks galimybę atokiau gyvenantiems vaikams gauti įdomų neformalųjį ugdymą.

Veiklos administratoriai kaip ypač svarbų projektą išskyrė jau minėtą "Sveiki ir aktyvūs Kauno rajono vaikai" projektą, kurio paraiška tikslinama dėl europinės paramos patvirtinimo. Šio projekto esmė ta, kad bet kurioje Kauno rajono seniūnijoje gyvenantys jaunuoliai galės lankyti nemokamus būrelius. Kiekvienoje seniūnijoje bus pasiūlyta bent po kelis skirtingus užsiėmimus.

Padedame bendruomenėms tvarkyti dokumentus, buhalteriją, ieškome lyderių, kuriame visame Kauno rajone bendradarbiavimo tinklą.

"Matome labai didelę šio projekto naudą, nes veiklos vyks visose Kauno rajono seniūnijose. Kiekvienoje seniūnijoje bus po du tris būrelius vaikams. Ir tai bus ne šiaip įprasti, kur vaikai dainuoja, o tokie, kurie ypač traukia vaikus ir dažnai yra pasiekiami tik mieste. Tai bus ir robotikos, ir gatvės šokių būreliai, kurie tikrai labai paklausūs. Tad vaikai sistemingai visus metus galės lankyti būrelius", – projektą pristatė J.M.Malinauskaitė.

"Šiuo projektu siekiame pirmiausia mažinti Kauno rajono geografinę atskirtį, nes turime gerokai toliau nuo miesto nutolusių seniūnijų, tokių kaip Čekiškė, Zapyškis, Ežerėlis. Į arčiau miesto esančias seniūnijas net ir miesto viešasis transportas važiuoja, o čia jau atskirtis, nes, norint susisiekti su miestu, galima vykti vos kelis kartus per dieną. Tad natūralu, kad toliau nuo miesto gyvenantys vaikai gauna mažiau paslaugų. Mes atsižvelgėme į tai, kad būtų vykdomos aktyvios veiklos vaikams iki 18 metų ir visos Kauno rajono seniūnijoms būtų skirta po kelis nemokamus būrelius vaikams", – toliau apie minėtą projektą kalbėjo kita veiklos administratorė Ž.Jankauskaitė.

Ji nurodė, kad projekto trukmė – dveji metai. Kai projektas laimės finansavimą, būrelius vaikai galės pradėti lankyti nuo kitų mokslo metų. Kai kuriuose pasiūlymuose gali būti nurodytas ribotas vaikų skaičius būrelyje, tad norintys išbandyti, pavyzdžiui, dziudo turės suskubti ir į užsiėmimus užsirašyti pirmi.

Projekte numatyta, kad seniūnijose bus siūloma šešių rūšių nemokami būreliai vaikams. Tai, koks būrelis bus kokioje seniūnijoje, sprendė ir pačios bendruomenės. Buvo ieškoma veiklų, kurių nėra konkrečioje seniūnijoje ir ten bus pasiūlyta kitokia veikla. Taip siekiama sudaryti įvairovę, kad vaikai turėtų iš ko pasirinkti.

"Mes klausiame ir diskutuojame su konkrečios seniūnijos bendruomene, kokių užsiėmimų jie turi, kad jie nesidubliuotų", – aiškino Ž.Jankauskaitė.

Yra ir kitų projektų, jungiančių Kauno rajono jaunimą. Štai pavasarį ar vasaros pradžioje planuojama 75 vaikų aktyvaus laisvalaikio stovykla, kuri truks tris dienas. Tokia pat stovykla bus kartojama ir 2020-aisiais.

Bendruomenės veiklos administratorė paminėjo Domeikavoje jaunimo muzikos projektą "Šėlsmas". Juo pavyko Kauno rajono jauniesiems muzikantams įrengti muzikos kabinetą, tačiau pamačius, kiek daug vaikų groja, dabar svarstoma apie didesnės erdvės įrengimą.

"Esame pateikę projektą, kurio vertė – 15 tūkst. eurų. Per du metus įsipareigoję surengti festivalį, kuris, tikimės, tikrai pasiteisins ir muzikuojantis jaunimas galės dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse, bendrauti su profesionalais, pažinti savo klaidas, kurias daro kurdami muziką, galės kurti sceninį įvaizdį, susipažinti su įrašų studijomis. Tikrai judiname ir jaunimą, nes norime, kad jis turėtų savo kryptį", – pažymėjo Ž.Jankauskaitė.