Architektūrologas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas Vaidas Petrulis BNS sakė, kad tarp Paryžiaus, Berlyno, Londono, Maskvos ir Amsterdamo atsidūręs Kaunas yra vis dažniau pastebimas dėl savo unikalios architektūros.

„Be abejonės, kuo toliau, tuo Kaunas plačiau yra žinomas ir nors eiliniam žmogui tarsi atrodo, kad nėra pas mus tokių įspūdingų paminklų, Prisikėlimo bažnyčia, Centrinis paštas, Karininkų ramovė tarptautiniame kontekste net kaip atskiri pastatai nusipelno dėmesio“, – sakė jis.

„The Guardian“ interneto svetainėje apžvalgoje rašoma, kad Kaunas yra netikėtai gausus art deco architektūros iš tarpukario, kai lenkams okupavus Vilnių Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. V.Petrulis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno unikalumas slypi būtent tarpukariu užvirusių statybų nulemtoje panašaus stiliaus pastatų visumoje.

„Mes turime visą miestą, kuris praktiškai per dvylika–penkiolika metų buvo sukurtas, ištisa moderni infrastruktūra – daugiau kaip 10 tūkstančių objektų buvo pastatyta“, – kalbėjo architektūrologas.

Tarp britų įvardijamų išskirtinių pastatų – Kristaus prisikėlimo bazilika, kurią „The Guardian“ apibūdina kaip „tokią panašią į dangoraižį, kokia tik bažnyčia galėtų būti“. Norint pajausti tarpukario dvasią, rekomenduojama papietauti „Romuvos“ kino teatro pastate įsikūrusiame restorane bei apsistoti „Metropolio“ viešbutyje. Kaip verti dėmesio art deco objektai įvardijamas buvęs „Pienocentro“ administracinis pastatas, Kauno centrinis paštas, Karo muziejus.

Nors V.Petrulis pripažįsta, kad dalis šių pastatų toli gražu nėra reprezentacinės būklės, jis į tai siūlo žvelgti kaip į galimybę ateityje juos atkurti išlaikant autentiką.

„Žvelgiant iš vienos pusės, jeigu žiūrėsime į tai, kaip jie atrodo šiandieną, be abejo galima liūdėti, bet iš kitos pusės, jie nebuvo pakeisti. Labai geras pavyzdys galėtų būti vieta, kur dabar yra Zoologijos muziejus – ten prieš tai buvo Žydų bankas. Žydų bankas yra sunaikintas ir ten padaryta kažkas kito, dėl ko jau į Kauną tikrai niekas nevažiuos. Tai ta dėmesio stoka ir šiek tiek prastesnė būklė leido išlaikyti autentiškumą“, – sakė jis.

Architektūrologo teigimu, galima pastebėti, jog paskutiniu metu Kauno architektūra sulaukia vis daugiau dėmesio – prie to prisideda ir tarptautinis įvertinimas: pelnytas Europos paveldo ženklas, UNESCO dizaino miesto vardas.

Kaunas taip pat siekia, kad jo tarpukario architektūra būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.