Finansų ministerija ir Kultūros ministerija formuojant 2019-2022 metų valstybės biudžetų projektus numato asignavimus „Europos kultūros sostinė 2022“ programos projektams finansuoti skiriant tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei - ne daugiau kaip 10 mln. eurų.

Šis titulas - išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų ES valstybių narių. 2009 m. Europos kultūros sostine buvo Vilnius. 2022 m. teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Atrankos procedūrą dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo organizavo Kultūros ministerija, Lietuvos miestų pateiktas paraiškas vertino nepriklausomų ekspertų grupė. Kultūros ministerija priėmė iš viso šešių Lietuvos savivaldybių paraiškas kultūros sostinės vardui gauti: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.

Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 m. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos projektu kultūros srityje. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Šiemet Europos kultūros sostinės yra Danijos miestas Orhusas ir Pafas Kipre. 2018 m. Europos kultūros sostinės bus Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta), 2019 m. - Matera (Italija) ir Plovdivas (Bulgarija), 2020 m. - Rijeka (Kroatija) ir Golvėjus (Airija), 2021 m. - Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Novi Sadas (Serbija).