Gali įvažiuoti į vonią

Roberto Subačiaus žmoną Zitą prieš daug metų užklupo sudėtinga stuburo liga. Dėl jos moteriai buvo sunkiau vaikščioti, kol galų gale ji galėjo judėti tik sėdėdama vežimėlyje.

Prieš metus savivaldybė jiems pasiūlė rinktis iš trijų butų, esančių pirmame aukšte, o neseniai jų naujasis būstas, esantis Petrašiūnuose, buvo pritaikytas gyvenimui su judėjimo negalia.

Patekti į lauką Z.Subačienei sudėtinga ir dabar, kai gyvena pirmame aukšte, jau nekalbant apie tą metą, kai gyveno bute, esančiame antrame aukšte, bet po namus judėti kur kas paprasčiau.

Būdama vežimėlyje su juo iki pokyčių bute negalėdavo patekti nei į vonios kambarį, nei į virtuvę – tiesiog netilpdavo pro duris. Dabar po meistrų apsilankymo tai gali padaryti nesudėtingai.

Gyventojų pageidavimu, sujungtas tualetas su vonia – patalpa tapo erdvesnė ir joje lengviau apsisukti su vežimėliu, buvo paplatinta įeiga į vonią ir į virtuvę, įstatytos stumdomosios durys. Judant su vežimėliu pastarosiomis naudotis yra daug patogiau. Anksčiau nuo durų iki vonios R.Subačiui žmoną tekdavo tiesiog nešti. Dabar su vežimėliu ji gali privažiuoti prie vonios.

Šie ir kiti sprendimai jau gerokai palengvino ir dar palengvins Subačių buitį. "Dabar laukiame, kol komisija nuspręs, kokį geriausiai būtų įtaisyti keltuvą į vonią", – rodė jau gautą naują dušo sistemą R.Subačius. Nuo parinkto keltuvo priklausys, kuriame aukštyje ir kurioje vietoje reikia montuoti dušo sistemą.

Pritaikymo darbus atlikusio Kauno butų ūkio techninės priežiūros direktorė Vaidilutė Minevičienė pasakojo, kad čia keistas ir santechninis mazgas.

Slaugo seserį

Aleksote gyvenanti ponia Vida, neseniai palaidojusi neįgalią mamą, tebesirūpina vaikščioti negalinčia seserimi. "Ji turi ir judėjimo negalią, ir kitų bėdų", – pasakojo kaunietė.

Vonia neįgalios moters poreikiams buvo pritaikyta asmeninėmis gyventojų lėšomis jau anksčiau.

Neseniai jie sulaukė ir valdžios pagalbos įrengiant keltuvą iš balkono į lauką. Taip pat buvo paplatinta įeiga į balkoną, dėl to reikėjo keisti ir kitoje vietoje sumontuoti radiatorių, be to, pakeisti balkono langai, įrengtas platus išėjimas iš balkono į lauką.

"Keltuvo dar neišbandėme. Laukiame, kol galėsime naudotis", – dar negalėjo įvertinti patogumo ponia Vida. Tačiau neabejoja, kad jis bus didelė paspirtis ir palengvins visos šeimos gyvenimą. Ji viliasi, kad sesuo keltuvu sugebės naudotis ir viena pati, tad padidės jos savarankiškumas – tai yra itin svarbu žmonėms su negalia.

Pritaikoma vis daugiau būstų

V.Minevičienės teigimu, pernai Kauno butų ūkio specialistai neįgaliųjų poreikiams pritaikė 25 būstus, šiųmetis planas, kuris jau baigiamas, – pritaikyti 27 būstus iš bendrosios eilės, be to, dar bus skubama darbuotis į keturiolika būstų, kuriuose gyvena auginančios vaikus su sunkia negalia šeimos.

"Esant poreikiui platinamos įeigos į patalpas, keičiama santechnika, įrengiamos dušo kabinos su neslystančiais padais, vonioje įrengiami trapai, dėl to dažnai reikia įgilinti vamzdyną. Įrengus įeigą pro balkoną ir keltuvą, iki jo nuo automobilių aikštelės suformuojame tvirtos dangos takelį", – pradėjo vardyti darbus bendrovės techninės priežiūros direktorė.

Ji pridūrė, kad darbus stengiamasi atlikti kuo greičiau, kad gyventojai laikinų nepatogumų patirtų kuo mažiau.

Kiekvienu konkrečiu atveju įvertinama, kokių realiai reikia darbų būstą pritaikant neįgaliojo poreikiams.

Visus būsto pritaikymo darbus atlieka Kauno butų ūkio darbuotojai. "Turime profesionalias santechnikų, šilumos sistemų specialistų, elektrikų, statybininkų brigadas", – kalbėjo V.Minevičienė.

Ką ir kaip keisti pritaikant būstą, sprendžia speciali Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus sudaryta komisija, pasitardama su neįgaliųjų organizacijų atstovais, neįgaliaisiais, kurių būstas bus pritaikomas, ir jų artimaisiais.

Sprendimas priimamas realiai įvertinant esamas sąlygas, neįgaliojo būklę, poreikius. Kauno butų ūkio ir savivaldybės Statybos skyriaus atstovai įvertina, ar techniškai efektyvu ir ar apskritai įmanoma padaryti taip, kaip pageidautų gyventojai.

Kiek skiriama lėšų?

Būstai pritaikomi Kauno miesto savivaldybės užsakymu. Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė skaičiavo, kad pernai būstams pritaikyti iš valstybės biudžeto skirta apie 184 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto – apie 58 tūkst. eurų.

Šiems metams iš valstybės biudžeto tam skirta apie 111 tūkst. eurų, iš savivaldybės – apie 92 tūkst. eurų.

"Vienam asmeniui gali būti skiriama iki 7 030 eurų būsto pritaikymo darbams, keltuvams ir mobiliai neįgaliųjų įrangai – 8 740 eurų, t.y. iš viso – 15 770 eurų vienam asmeniui. Kiekvienu konkrečiu atveju įvertinama, kokių realiai reikia darbų būstą pritaikant neįgaliojo poreikiams (kartais užtenka paprastų vidaus darbų, kartais prireikia sienos kirtimo, laiptinės, kiemo (įvažos) pritaikymo)", – kalbėjo J.Baltaduonytė.

Pritaikant būstą vaikams su sunkia negalia maksimaliai atliekamų būsto pritaikymo darbų suma negali viršyti 3 990 eurų.

Būstas neįgaliesiems valstybės arba savivaldybės lėšomis pritaikomas, kai yra specialusis nuolatinės slaugos, kitų, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio, vaikštynių, ramentų ir pan.), t.y. esant labai ryškiems arba vidutiniams judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimams.

Būstas, kuriame gyvena neįgalus vaikas, pritaikomas, kai yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

J.Baltaduonytės turimais duomenimis, 2017 m. eilėje yra pateikta 43 prašymai, iš jų 3 pačių neįgaliųjų prašymai su prašymu atidėti būsto pritaikymą kitiems metams.

Kur kreiptis?

Pareiškėjas prašymą pateikia savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustato prašymų priėmimo terminą einamiesiems metams. Savivaldybės administracijoje gautas prašymas užregistruojamas suteikiant registracijos numerį, o pareiškėjas įrašomas į būsto pritaikymo eilę. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus ar jų kopijas:

neįgaliojo pažymėjimo kopiją, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje nėra informacijos apie nustatytą neįgalumo arba darbingumo lygį;

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, dokumentus dėl būsto nuosavybės arba savininko sutikimą, jei pritaikomas būstas nėra neįgaliojo nuosavybė ir kt.

Pateikus prašymą, peržiūrima, ar asmuo atitinka prioritetus. Sudarant kiekvieną eilę, prioritetas teikiamas pagal šių prioritetų išdėstymo eilę:

1. neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir jiems paskirtos dializės procedūros;

2. besimokantiems asmenims;

3. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančius pagal savanoriškų darbų atlikimo sutartis.