Gastroles po Lietuvą Kaune pradėjusiame Agnės ir Mykolo Zobovų cirko manieže debiutavo ir jų sūnus – penkiolikametis Lukas.

Gegužės 2 d. savo 16-ąjį gimtadienį švęsiantis garsių Lietuvos cirko artistų sūnus dirba su dvejų metų poniu – Žaibu Makvynu.

"Žinojau, kad pirmą kartą bus sunku, nes ponis dar nepratęs prie žiūrovų, apšvietimo, garsų. Taigi iš pradžių arkliukas sutriko, – teigė garsus cirkininkas M.Zobovas. – Tačiau kai nėra žiūrovų, poniukas dirba gerai. Šiandien bus geriau, ryt – dar geriau."

"Mes labai vienas prie kito prisirišę, jis paskui mane bėgioja kaip šuniukas, – neatsidžiaugė dabar savo mylimiausiu gyvūnu Lukas. – Tiesa, debiuto dieną jis kartą net bandė man įspirti, o to nepasitaikė per kelis mėnesius trukusias repeticijas."

Kol kas Žaibas Makvynas bėga ratais, atsistoja ant bortelio, klaupiasi ant galinių kojų, ant vienos, atlieka piruetus.

"Tėtis mano norą dirbti su poniu vertino šiek tiek pesimistiškai, bet Žaibą Makvyną pavyko paklupdyti ant vienos kojos, – šyptelėjo Lukas. – Tiesa, tai nebuvo lengva. Arkliams įgimta klauptis ant galinių kojų, bet Žaibas Makvynas to daryti nenorėjo. Iš pradžių to pasiekti nepavyko net dešimt metų su žirgais dirbantiems dresuotojams. Vis dėlto po dviejų mėnesių repeticijų mums pavyko."

Kodėl vaikinukas nusprendė dresuoti gyvūnus? "Jam įgimta tai. Jis augo su gyvūnais. Juolab beždžionė Regina, su kuria mažas miegojo lovoje, buvo Luko auklė ir maitindavo jį iš buteliuko", – nusikvatojo Agnė Zobovienė.

"Ne, ne, mes vaikams patiems leidžiame pasirinkti savo kelią. Vienintelis dalykas, ką nusprendėme, – jei jie nori dirbti cirke, būtinai turi baigti aukštąjį mokslą", –  tikino Mykolas, kuris pats sulaukęs 21 metų dėl cirko metė medicinos mokslus ir pradėjo dirbti ledo balete su meškomis.

Iki trylikos metų Lukas nė nesvajojo apie darbą su gyvūnais, bet pamažu jam cirkas pradėjo patikti vis labiau ir labiau.

Susidraugavęs su Žaibu Makvynu, parengęs pirmąją programą ir gavęs adrenalino dozę, vaikinas jau svajoja apie karjerą cirke, artimiausiu metu – darbą su arkliais.
Kaip reikia suvaldyti ponį? Tik bendraujant, užmezgant ryšį. Gyvūnai viską jaučia.

"Jei nemylėsi gyvūnų, skriausi juos – dirbti su jais nepavyks. Jie labai jaučia energiją, blogį ir gėrį, – teigė penkiolikametis. – Kaip ir drambliai. Jei kartą dramblį nuskriausi, jis tavo draugu jau nebus."

Tiesa, patyręs dresuotojas, Luko tėvas Mykolas, šypsosi: "Kai  pradės dirbti su plėšrūnais, tada jį bus galima pavadinti tikru dresuotoju. O šuniukai, katytės, arkliukai – dar nėra tas lygis, nors Lukas jau stebi, kaip dirbu su meškomis."

"Man su meškomis dar šiek tiek per anksti, – nusijuokė Lukas. – Tigrais? Oi, ne. Su jais nedirbsiu – bijau. Bent kol kas taip galvoju. Tačiau jau dabar svajoju kada nors cirko manieže dirbti su drambliais."