Viltinga tai, kad šiuo metu Kaune sergančiųjų registruota mažiau nei pasveikusiųjų, – pastarųjų yra 8714, o tebeserga 6772 gyventojai.

Keturiolikos praėjusių dienų santykinis sergamumo rodiklis – 1133,5 atv. 100 tūkst. gyventojų (Kaune) ir 1199,1 (Lietuvoje). Pagal šį rodiklį sudarytame (nuo didžiausio einant žemyn) 60-ties Lietuvos savivaldybių sąraše Kauno miestas, Statistikos departamento duomenimis, dabar – 23-ias. Kauno rajonas – 30-as (1073,4 atv.), Vilniaus rajonas – 9 (1425,9 atv.), Vilniaus miestas – 11-as (1400,6 atv.100 tūkst. gyventojų).

Kiti trys Lietuvos didmiesčiai minėtame sąraše, naujausiais duomenimis, išsirikiavę taip: Panevėžys – 4-as (1652,2 atv.), Klaipėda – 18-a (1231,9 atv.). Bet Šiauliai, gan ilgą laiką išbuvę pirmame savivaldybių sąrašo dešimtuke, dabar jame užima 20-ą vietą (per 14 dienų nustatytas santykinai 1191 naujas koronaviruso atvejis, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų).

Bendra pandeminė COVID-19 situacija šalyje pastarosiomis dienomis jau stabilesnė nei anksčiau, tačiau tarp savivaldybių tebėra ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, Alytuje santykinis 14 pastarųjų parų sergamumo rodiklis yra 2066,2 atv. 100 tūkst. gyventojų, Pakruojo rajone – 1821,9 atv. bei Visagine – 1655,4 atv., oi 25-iose kitose savivaldybėse jis nesiekia 1000 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Dienos atvejų skaičius, lyginant šį pirmadienį su praėjusiu, sumažėjo 23 procentais. Ar čia lemiamą įtaką turėjo dėl sugriežtinto karantino apribotos gyventojų judėjimo tarp savivaldybių galimybės, epidemiologų teigimu, paaiškės artimiausiomis dienomis.

Mažiausiu sergamumu ir toliau iš kitų šalies savivaldybių išsiskiria Rietavo (482,1 atv.), Biržų rajono (471 atv.) bei Neringos (396,6 atv. 100 tūkst. gyventojų) savivaldybės.