Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bei abiejų ligoninių atstovai sutarė sudaryti darbo grupę, į kurią pariteto pagrindais bus deleguojami abiejų ligoninių atstovai, kurie užtikrins dalininkų patvirtinto jungimosi plano įgyvendinimą.

Sutarta, kad galutinai šios ligoninės turėtų būti susijungusios šių metų rugsėjį. Sprendimai, kurie reikalingi jungiantis, bus svarstomi dalininkų susirinkimuose, o pasirengiant reorganizacijai bei jos procese aktyviai dalyvaus ir abiejų ligoninių atstovai.

Šiam žingsniui, kad būtų sujungtos dvi Kauno ligoninės, jau pritarė Ministrų Kabinetas. Šių dviejų ligoninių reorganizacijai pritarė ir vieno iš Kauno klinikinės ligoninės dalininkų – LSMU – Taryba.

Siūlomi pokyčiai Kauno mieste teikiant stacionarines paslaugas leis užtikrinti, kad šio miesto, rajono bei čia atvykstantys pacientai gydymo paslaugas galėtų gauti dar operatyviau, gerėtų jų prieinamumas. Būtent tuo tikslu ir siekiama jungti šias dvi stambias Kauno ligonines.

Pokyčiai leis užtikrinti ir efektyvesnį pacientų srautų paskirstymą, norint patekti pas konkrečius gydytojus specialistus, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėse. Be to, prognozuoja, kad ilgainiui tai leis taupyti administracines išlaidas, o sutaupytas lėšas nukreipti pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Ypač svarbu, kad galimybę būti vienu iš būsimų dalininkų mato ir universitetas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Kaunas gali tapti pirmuoju ir vieninteliu dideliu miestu, kuriame sistemiškai peržiūrėta ir sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra.

„Jau daugelį metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri galėtų būti ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lydere, tampa realybe. Ypač svarbu, kad galimybę būti vienu iš būsimų dalininkų mato ir universitetas. Neabejotinai, tai atvertų naujas galimybes stiprinant studijų kokybę, didinant patrauklumą jauniems medikams, diegiant inovacijas“, – sako ministras A. Veryga.

Jo nuomone, ateityje tokia įstaiga galėtų būti stipriu regioniniu sveikatos centru, prie kurio galėtų jungtis gretimų rajonų gydymo įstaigos. Kartu taip būtų stiprinamas bendradarbiavimas dėl pacientų, o ne konkurencija.

Be to, toks žingsnis, t. y. tinklinimas, taptų rimtu pagrindu ateityje planuoti ir tikėtis Europos Sąjungos (ES) investicijų, pagrindinį dėmesį sutelkiant į sveikatos paslaugų kokybę, saugumą ir efektyvumą, sveikatos specialistų kompetencijų stiprinimą. Toks modelis turi potencialo ateityje tapti sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitiems miestams, pavyzdžiui, Klaipėdai ir Vilniui, kur sveikatos priežiūra išlieka fragmentuota ir išbarstyta tarp skirtingų steigėjų.

Panašus modelis jau ne pirmus metus sėkmingai veikia Kauno mieste, kai šio miesto savivaldybės iniciatyva buvo sujungtos visos čia veikiančios gydymo įstaigos, teikiančios pirmines sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, jos buvo sujungtos į bendrą paslaugų teikėjų tinklą, kas šiandien leidžia kokybiškiau aptarnauti pacientus bei taupyti administravimui skirtas lėšas.