Virėjo virsmas logistu

M.Staliulionis – vienas iš 23,5 tūkst. bedarbio statusą Kauno regione turinčių asmenų. Tokius duomenis pateikia Kauno teritorinės darbo birža. Virėjo-konditerio specialybę prieš keletą metų pagal pasiūlą Darbo biržos programą įgijęs jaunas vyras dar kartą pravėrė tos pačios įstaigos duris.

"Ieškojau darbo pagal jau turimą specialybę, tačiau pasiūlė dalyvauti naujoje programoje ir įgyti logistikos vadybininko specialybę", – priežastį, kodėl atsidūrė V.A.Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje, paaiškino M.Staliulionis.

Pasak kauniečio, nuo Darbo biržos specialistų nupasakotų perspektyvų ėmė suktis galva: viskas apmokėta ES ir valstybės lėšomis, kas mėnesį – 228 eurų stipendija, mokslo trukmė – viso labo trys mėnesiai ir trys savaitės. Baigus mokslus, pusę metų darbo pagal įgytą specialybę.

"Buvau nuramintas, kad jei negausiu logistikos vadybininko darbo, pakaks išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Supratau, kad net nebūtina realiai dirbti. Ne iš karto susimąsčiau, tačiau, pamatęs keistą mokymo programos lygį ir vėlesnio privalomo pusmečio darbo formalumą, pagalvojau, kad tai nesąžiningas pinigų švaistymas", – abejonėmis dalijosi M.Staliulionis.

Mokslas procentais

Būsimasis logistikos vadybininkas "Kauno dienai" papasakojo apie mokymo programos ypatumus: maždaug 60 proc. užima individualus darbas. "Koks individualus darbas, kai net neužduodami namų darbai?" – retoriškai klausė M.Staliulionis.

40 proc., pasak M.Staliulionio, esą sudaro paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. Būsimasis logistikos vadybininkas pasakojo, kad per dieną daugiausia būna trys paskaitos. Vis dėlto jauną vyrą labiausiai pribloškė praktiniai užsiėmimai. Nuvykę į jiems skirtą įmonę, būsimieji logistikos specialistai dirba krovikais. Jiems duodamas darbas iš mašinų iškrauti pašto siuntų dėžes, o prie logisto veiklos neleidžiama prisiliesti.

Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Joana Daubaraitė ramiai priėmė projekto dalyvio kritiką mokymo programai. "Profesinis mokymas atliekamas pagal patvirtintas mokymo programas. Gal ir numatyta kažkokia dalis individualaus mokymo", – atsakomybės dėl mokymo kokybės neprisiėmė J.Daubaraitė.

Darbo išteklių skyriaus vedėjos iš vėžių neišmušė net ir tai, kad per praktinius užsiėmimus būsimieji vadybininkai, užuot miklinęsi logistikos srityje, realiai dirba krovikais: "Už praktinį mokymą atsakingas mokymo programos tiekėjas. Paskelbtas sąrašas ir žmogus gali pats rinktis."

Vedėja pridūrė, kad projekto dalyvis gali rašyti prašymą ir praktinio mokymo vieta jam gali būti pakeista. Tiesa, M.Staliulionis tvirtino tokių priminimų renkantis projektą ir specialybę negirdėjęs, kitaip būtų pasinaudojęs.

Logistai – ne krovikai

Kritika dėl mokymo programos nustebino V.A.Graičiūno aukštesniosios vadybos mokyklos vadovę Eugeniją Vagnerienę. "Mes patys nerengiame programų, o pasirenkame jau parengtas ir patvirtintas mokymo programas. Gavę licenciją mokome pagal pasirinktą programą", – E.Vagnerienė stebėjosi, kad tiesiogiai jokios kritikos nesulaukė.

Direktorė sutiko, kad logistikos vadybininkai per praktinius mokymus neturėtų dirbti nei krovikais, nei nešikais. "Logistas yra vadybininkas. Jei jiems reikia dirbti krovikais, tai net nekomentuotina", – sutiko E.Vagnerienė.

Mokyklos vadovė neneigė, kad tokių atvejų, kai įmonė, kurioje studentai ar projektų iš darbo biržos dalyviai atlieka praktinius mokymus, nepateisina lūkesčių. Su tokia įmone paprasčiausiai nutraukiama sutartis. Direktorė pabrėžė, kad studentai gali kreiptis į mokyklos administraciją visais jiems kylančiais klausimais.

"Juk ne sovietmetis, kad privačioje mokykloje negalėtum pasakyti, ką galvoji", – drąsino E.Vagnerienė.

Skirti milijonai

Kauno teritorinės darbo biržos specialistų M.Staliulioniui pasiūlytas projektas "Naujas startas" plačiai pristatoma biržos tinklalapyje. Projekto vertė – beveik 35,4 mln. eurų, iš kurių per 32 mln. eurų – ES struktūrinių fondų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos ir beveik 3 mln. eurų Lietuvos valstybės biudžeto pinigai.

Logistas yra vadybininkas. Jei jiems reikia dirbti krovikais, tai net nekomentuotina.

"Šiuo projektu siekiama jaunimui suteikti kuo optimalesnę pagalbą integruojantis į darbo rinką, atsižvelgiant į tai, kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės asmeniui bus efektyviausios. Su kiekvienu jaunuoliu dirbama pagal individualų užimtumo veiklos planą, sudarytą atsižvelgus į jo poreikius, galimybes ir tolesnės karjeros planus", – toks įkvepiantis projekto pristatymas.

M.Staliulionis per savo karjerą jau buvo emigravęs į Vokietiją. Turėdamas virėjo-konditerio specialybę, jis Vokietijoje darbavosi būtent pagal logistikos vadybininko specialybę. Šioje šalyje įgytos profesinės žinios, jo įsitikinimu, daug geresnės nei tai, ką gauna pagal ES finansuojamą projektą V.A.Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje. Vienam logistikos vadybininkui parengti pagal šį projektą per tris mėnesius trunkančius mokslus skiriama 1,6 tūkst. eurų.

"Po tokių mokslų aš nematau galimybės įsidarbinti. Baigę mokslus turime atidirbti šešis mėnesius, tačiau po tokio studijų proceso turėsime labai mažą žinių bagažą", – neabejoja M.Staliulionis.

Slidus pasiūlymas

M.Staliulionį labiausiai glumino prievolė pusę metų dirbti pagal specialybę. Iš pirmo žvilgsnio visiškai normalu, kad valstybė siekia mokamais nuo darbo užmokesčio mokesčiais atsiimti į bedarbį investuotas lėšas. Galų gale šitaip bent jau pusmečiui uždedamas apynasris potencialiam emigrantui. Nepriekaištinga fasadinė ES remiamo projekto pusė.

M.Staliulionis tikina, kad iš karto, renkantis šį projektą, buvo nuramintas, kad jei negaus darbo, o, kauniečio įsitikinimu, po tokių mokslų darbo jis ir neturėtų gauti, tereikia Valstybinėje mokesčių inspekcijoje išsiimti individualios veiklos pažymą ir taip bandyti įsidarbinti.

"Aš taip supratau, kad visai nesvarbu: dirbsiu ar ne, svarbu, kad ta individuali veikla nustatytu pusės metų laikotarpiu būtų pradėta. Ar toks projekto tikslas? Aš noriu susirasti darbą, o ne beviltiškam mokymui švaistyti laiką ir vėliau vis tiek būti bedarbiu", – apmaudo tokiu formaliu požiūriu neslėpė M.Staliulionis.

Atrėmė statistika

Jauno vyro logika, regis, absoliučiai netrikdė Darbo išteklių skyriaus vedėjos. "Darbo birža deda visas pastangas, kad padėtų žmonėms įsidarbinti, – į bet kurį klausimą lyg iš anksto parengtą protokolą atsakymus bėrė J.Daubaraitė. – 70 proc. asmenų po sutartinių įsipareigojimų lieka darbo rinkoje ir negrįžta į  biržą."

O gal emigruoja? "Tokios statistikos, kiek žmonių po profesinio mokymo emigruoja, neturime", – galutinai nukirto Darbo išteklių skyriaus vedėja.

Darbo biržos specialistai neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai nepaisoma sutarties ir prievolės pusę metų ne mažiau ketvirčiu etato dirbti pagal įgytą specialybę. Projekto dalyviai priversti grąžinti į juos investuotas lėšas. Taip jau buvo ir dar nemažai atvejų bus nagrinėjama teismuose.

Individualios veiklos pažyma yra teisės aktais numatyta galimybė, tačiau prielaidos, kad dėl ekonominių priežasčių ja neteks pasinaudoti, neatmetė ir Darbo biržos specialistai. Tik pridūrė, kad bedarbiai esą stengiasi rasti darbą, o jei neranda, tai dėl jų stengiasi Darbo birža.

Nereguliari stipendija

Projektui "Naujas startas" kritikos negailėjęs bedarbis atkreipė dėmesį ir į stipendijos mokėjimo keistenybes. M.Staliulioniui užkliuvo jam priklausančios stipendijos mokėjimo reguliarumas. Buvo likusi vos viena einamojo mėnesio diena, kai stipendija už ankstesnį mėnesį turėjo įplaukti į jo sąskaitą. Stipendijos nebuvo, o Kauno teritorinės darbo biržos specialistai telefonu ramino, kad stipendija pervesta ir pats aiškintųsi su banku dėl galbūt užstrigusių pinigų.

J.Daubaraitė neklaidžiojo ir aiškindama projekto dalyviams mokamos stipendijos vingrybes. Nustatyta yra 228 eurų stipendija. Ji mokama einamąjį mėnesį už praėjusį, nes laukiama mokymo programos tiekėjo pateiktų duomenų apie projekto dalyvių lankomumą. Jei kuris sirgo ar tiesiog nelankė paskaitų ar praktinių užsiėmimų, už tas dienas išskaičiuojami pinigai.

"Profesinio mokymo stipendijos mokamos mėnesio pabaigoje pagal tuos duomenis, kuriuos mes gauname iš mokymo teikėjo. Nėra nurodyta, kurią tiksliai dieną, stipendija mokinius turi pasiekti iki mėnesio pabaigos. Jei viena kartą stipendija sumokama anksčiau, o kitą mėnesį – kiek vėliau, tai ir klausia, kada jau gaus", – situacijos nedramatizavo J.Daubaraitė.