Karmėlavos lopšelyje-darželyje "Žilvitis" dirba vaikinas iš Turkijos. Nors Vahdetas Vuralis lietuviškai temoka vos porą žodžių ir yra fizikos mokslų specialistas, vaikai dėl žaidimų su juo rikiuojasi į eilę ir sunerimsta mielam auklėtojos asistentui nepasirodžius grupėje.

Darbas – žaisti su vaikais

Su 25 metų V.Vuraliu susitarėme kalbėtis jo darbo vietoje. Nutaikėme progą, kai vaikai buvo suguldyti pietų miego.

Atidarę grupės duris, išvydome prie stalo sėdintį vaikiną ir ant miniatiūrinės kaitlentės verdantį turkišką kavą. Netrukus buvome ja pavaišinti.

Auklėtojos asistento pareigas einantis Vahdetas su vaikais praleidžia visą dieną. Pietų miegas – vienintelis laikas, kai vaikinas gali atsipūsti.

"Man tenka lengvoji darbo su vaikais dalis", – šyptelėja V.Vuralis. Su trimečiais, keturmečiais darželinukais jis žaidžia, o vyresniems vaikams kartais demonstruoja fizikos dėsniais paremtus "stebuklus".

Darželis vietoj universiteto

Lietuvoje Vahdetas yra nuo rugsėjo pabaigos. Čia jis atsidūrė nusprendęs dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programos Asistentų veikloje. Programos lėšomis finansuojamos jaunųjų pedagogų gyvenimo svetimoje šalyje išlaidos. Šią veiklą Lietuvoje kuruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Po penkerių metų studijų gimtojoje Turkijoje, per kurias įgijo fizikos pedagogikos bakalauro laipsnį, ir dar metų anglų kalbos studijų, V.Vuralis nusprendė pasinaudoti galimybe įgyti pedagoginio darbo praktikos užsienyje ir ten siekti magistro, vėliau – mokslų daktaro laipsnio.

Rinkdamasis, kur norėtų padirbėti, vaikinas pasakojo prašyme pažymėjęs aukštąją ir vidurinę mokyklą Austrijoje arba Vokietijoje. Apie darželį nė nesvarstė – ką ten veiktų su savo fizikos mokslais?

Bet jam buvo pasiūlyta vieta tik darželyje, ir ne išsirinktose valstybėse, kur jau buvo nusižiūrėjęs sau patinkančias studijas, o Lietuvoje.

"Iš pradžių sutrikau ir nusiminiau. Klausiau savo mentoriaus: ką veikti su mažais vaikais, kaip su jais susitvarkyti? Jis nuramino, kad mano pareigos bus paprastos", – prisiminė Vahdetas.

Susikalba gestais

Turkas prieš atvykdamas į Lietuvą akistatai su būriu darželinukų specialiai nesiruošė. Tik pramoko kelias turistams praverčiančias frazes.

Labiausiai bijojo, kad kils bėdų dėl kalbos barjero, nes girdėjo, kad ne tiek daug žmonių čia kalba angliškai. Todėl mokėsi lietuviškai. "Vieną bilietą", "du bilietą", "aš noriu valgyti", "kavos", – lietuvių kalbos žinias demonstravo V.Vuralis.

Bet šios išmoktos frazės darbe nelabai praverčia. Tad darželyje teko greitai išmokti naujų: "ateik", "sėsk", "valgyk", "kas yra" ir panašiai. Jų pakanka susikalbėti su vaikais.

"Esu užsienietis, vyras, todėl vaikai su manimi elgiasi kitaip nei su auklėtojomis. Jie labiau reaguoja į žodžius "negerai", "negražiai". Žino, jei neklausys, su jais nebežaisiu", – pasakojo Vahdetas.

O kaip jis supranta, ką nori pasakyti vaikai? "Iš jų mimikos, gestų. Tai tarsi tarptautinė kalba. Jeigu vaikai verkia ir nesuprantu kodėl, jie mane nuveda ir parodo, kad atsitiko. Tada jau imuosi spręsti problemą", – dėstė vaikinas.

Pavyzdžiui, neseniai pas jį atkišusi pirštuką verkdama atbėgo Emilija. "Maniau, gal kuris nors iš vaikų įkando ar įžnybo. Bet ji mane nuvedė prie spintelės, atidarė stalčių ir parodė, kaip prisispaudė pirštuką: matai, matai?" – vaizdžiai su gestais situaciją perpasakojo auklėtojos asistentas.

Ir kaip jis išsprendė šią problemą? Papūtė pirštuką, ko mergaitė, pasirodo, ir norėjo. Ir ašaros netrukus išdžiūvo.

Dūksta kartu

Ar tada, kai ašaroja vaikai, ir būna sunkiausia? Pasirodo, ne. "Labiausiai pavargstu tada, kai vaikai ant manęs puola, šokinėja, – Vahdetas šypsodamasis  pasakojo apie darželinukų dūkimo, į kurį mielai ir pats įsitraukia, specifiką. Ir tuoj pat susizgrimba: – Bet man tai patinka. Labai myliu vaikus, ši patirtis man – puikus pasirengimas tėvystei. Nė neįtariau, kad mažieji gali suteikti tiek energijos. Kai esu grupėje, atrodo, dingsta visos mano problemos. Dūkdamas su jais atsikratau viso streso."

"Nekalbėk, nekalbėk. Būna, kad ir labai pavargsti", – tyliai paprieštaravo vaikino praktikos vadovė, auklėtoja ekspertė Jolanta Varanavičienė.

"Bet taip būna gal kartą per savaitę. Kai ant manęs labai ilgai šokinėja, kai labai ilgai juos reikia kilnoti. O tai jie labai mėgsta. Net susidaro sąrašą, kada kurį reikės kilnoti, – kvatojo Vahdetas. – Negaliu sudaužyti jiems širdies, todėl kilnoju visus. O man raumenys auga ir be sporto klubo." "Dabar mane, dabar mane!" – šie lietuviški žodžiai buvo taip dažnai kartojami, kad buvo pirmieji, turkui įsiminę vos jam įžengus į darželį.

"Štai ką reiškia vyras grupėje. Auklėtojos kartu su vaikais, apsikarsčiusios šautuvėliais, nelaksto", – savo padėjėju džiaugėsi J.Varanavičienė.

Tėvai buvo sunerimę

J.Varanavičienė prisiminė, kad, sužinojusi, jog asistentu pagal tarptautinę programą jai bus paskirtas vaikinas, kiek sunerimo dėl galimos vaikų tėvų reakcijos. "Užsienyje nieko keista, kad darželyje dirba ir vyrai. Bet Lietuvoje tai vis dar labai neįprasta", – pastebėjo auklėtoja ekspertė.

Todėl darželio bendruomenė prie žinios, kad praktiką čia atliks vaikinas iš Turkijos, buvo pratinama iš anksto. Stende buvo pakabinta V.Vuralio nuotrauka, pristatyta, kas jis toks, ką čia jis veiks, pagal kokį projektą atvyksta.

"Apie tai buvo kalbėta ir per tėvų susirinkimus. O kai Vahdetas atvyko, tėvams jį pristatėme jau gyvai", – kalbėjo J.Varanavičienė.

Daugelis tėvų vis dėlto nerimavo ne dėl praktikanto lyties, o svarstė, kaip šis, nemokėdamas lietuviškai, susikalbės su jų vaikais.

Karmėlavos lopšelis-darželis tarptautinėje programoje, kai kviečiami ką tik mokslus baigę pedagogai iš užsienio, dalyvauja pirmą kartą, tačiau turi patirties įgyvendinant tarptautinius projektus, auklėtojos patirties semiasi dalyvaudamos tarptautiniuose seminaruose ir susitikimuose su kitų Europos šalių kolegomis.

Mokyklose – vien vyrai

Paklaustas apie vaikų priežiūros darželiuose Lietuvoje ir Turkijoje skirtumus, Vahdetas sakė nelabai galįs palyginti. Jis pats vaikų darželio nėra lankęs.

"Galiu pasakyti tik tai, kad bendraudami su vaikais Turkijoje atviriau rodome jausmus. Pavyzdžiui, ten niekas nenustebs, jei gatvėje prieisi prie nepažįstamo vaiko ir jį pakalbinsi, pakelsi, paglostysi, apkabinsi. O lietuviai, pastebėjau, linkę išlaikyti didesnį emocinį atstumą", – pastebėjimais dalijosi V.Vuralis.

Jis sakė, kad vaikų darželiuose Turkijoje, kaip ir Lietuvoje, dirba beveik vien moterys. Bet užtat Turkijos mokyklose moterys pedagogės – mažuma. "Ten dirba beveik vien vyrai", – žino Vahdetas.

Darželyje Karmėlavoje vaikinas dirbs bent jau iki sausio, o gal ir iki gegužės. Vahdetas Lietuvoje mielai liktų ilgesniam laikui. Bandė įstoti į Kauno technologijos universitetą, bet sužinojęs, kiek reikėtų mokėti už mokslą, šios minties atsisakė.