Parduotuvės – kaip socialiniai centrai

Kai buvo masiškai uždaryti paštai kaimuose, mažosios parduotuvės perėmė nemažai jų funkcijų. Dabar kaimynystėje gyvenantys žmonės mažose parduotuvėse gali ne tik nusipirkti maisto ar ūkinių prekių. Varėnos rajone trylika parduotuvių valdančios įmonės "Staginis" direktorius Kęstutis Jurgelionis teigė, kad daugelis kaimo gyventojų vietinėse parduotuvėse sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, įsigyja mobiliojo telefono mokėjimo kortelių, apsidraudžia automobilius, išsigrynina pinigų iš sąskaitos, priduoda tarą, atsiima siuntas.

"Jau seniai mūsų parduotuvėlės tapusios įvairių paslaugų centriukais, teikiamų paslaugų spektras nuolat plečiasi. O ir apsipirkti daug patogiau kaimynystėje, prie namų, ypač tiems, kurie negali važiuoti automobiliu ir prisiperka pilną krepšį. Norime parduotuvėles paversti traukos objektais, svarstome padaryti nemokamas mini bibliotekas, kur būtų galima pasiskolinti knygų", – kalbėjo verslininkas.

Vis dėlto jis primena, kad verslas nepajėgus teikti socialinių paslaugų neuždirbdamas.

"Jei priėmus naujus įstatymus kris apyvartos, parduotuvės taps nuostolingos – teks jas uždaryti. Parduotuvių darbo laiko, alkoholio pirkimo laiko ribojimas, pirkėjų amžiaus vėlinimas, alkoholio akcijų reklamos draudimas – visos šios priemonės veikia, jos mažina alkoholio vartojimą ir jau dabar stebime alkoholio pardavimo mažėjimą", – skėsteli rankomis K.Jurgelionis.

Mažosios parduotuvės neišgyvens

Maisto ir kai kuriomis ūkinėmis prekėmis prekiaujanti parduotuvė Vilkijos Kauno gatvėje – viena iš penkių panašaus tipo parduotuvių miestelyje.

"Paprastai šioje parduotuvėje apsiperku, nes man čia arčiausiai namų. Perku maistą, kitų prekių, mokesčius susimoku ir tuščią tarą priduodu", – pasakojo vilkijietė Oksana. Jaunos moters žodžiais, jei ši parduotuvė užsidarytų, būtų labai nepatogu – į kitą tektų eiti daug toliau. Panašiai tikino prie parduotuvės sutiktas pusamžis vyras Bangis: "Čia apsiperku dažnai. Įsigyju ir ūkinių prekių, ir maisto. Būtų negerai, jei užsidarytų."

Tačiau būtent tokią ateitį – bankrotą – prognozuoja kaimų ir miestelių parduotuvių savininkai, jei prekiauti alkoholiu bus leidžiama tik specializuotose parduotuvėse. Negalėdamos prekiauti alkoholiu tam, kad išsilaikytų, kaimų ir miestelių parduotuvės turės kelti kitų prekių antkainį. Tačiau ir tai negarantuos išlikimo.

Daugės pastatų vaiduoklių

Įsigaliojus Seime diskutuojamiems sprendimams užmiesčių vietovėse kiltų antroji pastatų vaiduoklių banga. Bendrovės "Gulbelė", valdančios 51 parduotuvę Šakių, Jurbarko, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose, direktorius Arūnas Tarnauskas tvirtino neįsivaizduojantis, kas galėtų įsikurti pastatuose, kuriuos nuomojasi arba nuosavybės teise valdo "Gulbelė", jei dalį jų teks uždaryti.

"Kitokių paslaugų nei prekyba nelabai kur pasiūlysi. Todėl gali būti, kad daug metų turėję apleistas fermas dabar vėl turėsime matyti gausybę pastatų vaiduoklių", – apgailestavo A.Tarnauskas.

Kyla minčių emigruoti

Turėjau labai daug planų plėtrai, bet dabar, liaudiškai tariant, teks užtraukti rankinį stabdį: baisu investuoti pinigus, nes neaišku, ar sugrįš.

Parduotuvę Vilkijoje valdančios bendrovės "Aduva" direktorė Gintarė Šakinytė, Ilinojaus universitete Čikagoje studijavusi finansus, rinkodarą ir verslumą, po aštuonerių metų, praleistų JAV, grįžo gyventi į pakaunę, kur ėmė kurti verslą.

"Aš labai viltingai į tai žiūrėjau. Ši parduotuvė, kaip aš sakau, yra mano pirmas kūdikis – pirmas verslas Lietuvoje. Turėjau labai daug planų plėtrai, bet dabar, liaudiškai tariant, teks užtraukti rankinį stabdį: baisu investuoti pinigus, nes neaišku, ar sugrįš, – G.Šakinytė prisipažino, kad jai kyla minčių reemigruoti. – Nauji valdžios užmojai verčia rimtai apsvarstyti galimybę emigruoti atgal į užsienį, kur su turimu išsilavinimu, patirtimi ir žiniomis yra daug lengviau bei paprasčiau dirbti ar kurti verslą."

Neseniai prie parduotuvės pradėjo kilti priestatas, kuriame ketinta prekiauti ne maisto prekėmis. Pašnekovė tikina šio projekto nebūtų ėmusis, žinodama apie naujosios valdžios planus, susijusius su prekybos apribojimais. Dabar moteris abejoja, ar sugebės grąžinti iš banko gautą paskolą parduotuvės plėtrai. Seimo siūlymus riboti prekybą alkoholiu verslininkė vadina trumparegiškais, skatinančiais šešėlinę ekonomiką.

"Norint blaivinti tautą, reikia daugiau pagalbos, švietimo, prevencinės veiklos, o ne panašių draudimų", – įsitikinusi G.Šakinytė.