Skaudėjo pečių sąnarius

"Dalijuosi savo istorija, nes noriu parodyti dar nesusidūrusiems, kokia "rūpestinga" yra mūsų valstybė ir ko iš jos tikėtis, atsitikus bėdai", – apmaudą liejo ir motyvus, paskatinusius ją kreiptis į redakciją, dėstė penkiasdešimtmetė. Moteris užsiminė didžiąją dalį gyvenimo dirbusi, visą laiką sąžiningai mokėjusi mokesčius. "Mokėjimas buvo vienpusis – visada mokėdavau aš. Nė karto nesu gavusi iš "Sodros" pinigų nei už biuletenius, nei už motinystės atostogas, nei jokių kitokių išmokų", – prisiminė kaunietė.

Prieš porą metų kirpėja dirbusiai Daivai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ėmė skaudėti pečių sąnarius. Nuėjusi pas gydytoją, moteris išgirdo esanti sveika. "Į klausimą "Kodėl tada man skauda?", gydytoja atsakė: "Toks organizmas." Ir baigta", – prisiminė pašnekovė.

Daugiau nei metus Daiva kentė vis didėjančius sąnarių skausmus. Darėsi sunku dirbti, miegoti. Moteris vėl kreipėsi į medikus. Diagnozė – bursitas, kalcinatai, tendinitas. "Traumatologas liepė nusipirkti kortikosteroido "Kenalog" ampulę ir, nieko neaiškinęs, suleido tik į dešinįjį petį. Po to pasakė, kad man labai skaudės ir dirbti kitą dieną negalėsiu; o ir tas vaistas, pasak jo, "nėra jau toks nekaltas". Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją, tai mano atveju ir atsitiko, nes peties būklė sparčiai ėmė blogėti, – pasak moters, suleidus vaistus, gydymas baigėsi. – Neišgirdau nė žodžio daugiau – nei ką toliau daryti, nei ko tikėtis, nei koks tolesnis gydymas."

Po mėnesio dešiniojo peties skausmas Daivai atsinaujino, jis ėmė vis stiprėti. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši išrašė siuntimą pas reabilotologą, kurio paskirtos keletas procedūrų, kaunietės žodžiais, visai nepagelbėjo. "Po kelių mėnesių vėl kreipiausi į šeimos daktarę pagalbos – atsakymas buvo: "Vienai pacientei niekas nepadėjo", tad neskyrė jokio gydymo, jokio siuntimo pas specialistą. Dar kentėjau keletą mėnesių, kol pasidarė visai blogai, sunku buvo dirbti, nes dešinę ranką galėjau pakelti vis mažiau, labai skaudėdavo. Kairė dar nebuvo tokia skausminga, bet taip pat vargindavo. Vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, bet jokio gydymo ar siuntimo negavau", – guodėsi pašnekovė.

Tyrimą tiesiog pamiršo

Neapsikentusi Daiva pakeitė šeimos gydytoją. Naujoji gydytoja išrašė siuntimą pas ortopedą traumatologą. "Lietuvoje greitai gauti medicininę pagalbą – labai sudėtinga. Laisvų talonėlių pas medikus nėra, teko laukti eilėje. Traumatologas papuolė ciniškas (nesismulkinsiu apibūdindama). Pirmiausia padarė rentgenogramą. Po savaitės parašė siuntimą magnetiniam rezonansui atlikti – aišku, eilėje laukti reikėjo tris savaites. Jau nebedirbau, nes nebegalėjau, dešinę ranką vos bepakeldavau iki juosmens, pasukti ranką už nugaros buvo neįmanoma –  skausmas baisus, apsirengti – sudėtinga, o apie miegą net nešneku", – pasakojo Daiva.

Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti.

Sulaukus eilės, atliktas magnetinis rezonansas. Po trijų dienų, kada, kaip žadėta, turėjo būti tyrimo atsakymas, moteris pasiskambino į registratūrą. Skambinti teko ne kartą, nes atsakymo vis nebuvo. "Po nesėkmingų skambučių paprašiau registratūros darbuotojos duoti magnetinio rezonanso kabineto telefono numerį, bet ši piktai atšovė, kad nieko aš ten nepešiu. Skambinau beveik savaitę. Ketvirtadienio vakare vėl gavusi neigiamą atsakymą registratūroje, padejavau, kad traumatologas penktadienį dirba paskutinę dieną prieš atostogas, o man blogai, labai skauda. Tada registratorė davė telefono numerį, kuriuo galėčiau prisiskambinti į magnetinio rezonanso tyrimų (MRT) kabinetą. Pasiskambinu – pasirodo, pamiršo mano tomografiją, neišnagrinėjo ir neaprašė!" – pasak Daivos, taip traumatologas ir išėjo atostogauti, neaprašęs jos tyrimų. Moteris dėl to parašė skundą ligoninės, kurioje jai buvo atliekamas MRT, vadovybei. Tačiau, pasak Daivos, jos skundas buvo numarintas.

Po gydytojo atostogų, kurias prailgino Kalėdų ir Naujųjų metų šventės, moteris pagaliau išgirdo MRT išvadas. "Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti", – gydytojų aplaidumu stebėjosi pašnekovė.

Nebežinodama, kur dėtis iš skausmo, moteris ėmė ieškoti kito gydytojo. "Per stebuklą gavau laisvą talonėlį pas traumatologą prestižinėje Kauno gydymo įstaigoje. Kai nuvykau, jis atsisakė mane konsultuoti ir nukreipė pas kitą gydytoją. Šis apžiūrėjo, paskaitė tyrimų rezultatus ir pasakė, kad reikia operuoti. Operacija paskirta po keturių dienų. Po operacijos paskirta 14 dienų ambulatorinė reabilitacija. Kaip vėliau sužinojau, pagal mano diagnozę, gerokai per mažai. Bet valstybė daugiau neskiria. Skausmas baisus, vaistai nepadeda, o sąnarį mankštinti būtina – ir kasdien po keletą kartų, kas valandą, dvi. Kitaip operacija bus nereikalinga, nes sąnarys be kineziterapijos vėl sustings, – pasak Daivos, sergant jai nustatytomis ligomis, pagrindinis gydymas yra nuolatinė kineziterapija ir fizioterapija. – Kankinausi jausdama skausmą ir dienomis, ir bemiegėmis naktimis. Kadangi buvau dirbusi pagal verslo liudijimą, biuletenis man nepriklausė. O valdiškas gydymas – apgailėtinas, probėgšmis."

Peties sąnario bursitas – vienas dažniausių bursitų (sąnarių tepalinio maišelio - bursos - uždegimų). 123rf.com nuotr.

Moteriai reikėjo nuolatinės kineziterapijos, kurią pačiai taisyklingai atlikti, nepadedant profesionalui, buvo labai sudėtinga. Pritrūkus valstybės garantuojamų nemokamų vizitų pas kineziterapeutą, moteris kreipėsi į privatų. "Gerai, kad esu ištekėjusi, ir vyras turi darbą. Jis mane rėmė, išlaikė, mokėjo už gydymą", – pasakojo pašnekovė.

Gydytojai šykštėjo informacijos

Daiva atkreipė dėmesį, kad gydytojai nebuvo linkę dalytis informacija apie jos ligą. Žinių jai teko ieškotis internete. "Supratau, kad niekas manęs deramai negydo, kad tai tik gydymo imitacija. Pati internete susižinojau, kad man priklauso po keletą dienų ambulatorinės reabilitacijos kas mėnesį – gydytojai apie tai nė žodžiu neužsiminė. Tad ėmiau reikalauti siuntimų pas reabilotologą. O čia jau kita ilga istorija. Pasakysiu trumpai – valstybei nusispjauti į tavo ligą, ir skiria procedūrų tiek, kaip šuniui apgraužtą ir iščiulptą kaulą", – įsitikinusi pašnekovė.

Bėgant mėnesiams Daivai negerėjo, nors ji važinėjo tiek į nemokamas procedūras, tiek pas privatų kineziterapeutą, be to, pati kasdien namie darydavo, jos žodžiais tariant, kankinančią mankštą.

Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją. Tai mano atveju ir atsitiko. 

"Buvau ir pas kitus du ortopedus-traumatologus, tačiau abudu atsisakė mane apžiūrėti ir konsultuoti, aiškindami tuo, kad eičiau pas tą, kuris operavo. O pas jį nebuvo įmanoma papulti. Pateikiau prestižinės Kauno gydymo įstaigos vadovybei skundą, tuomet, pasak Daivos, jai teko asmeniškai kreiptis pagalbos į operavusį chirurgą. – Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga neatsitraukė, padėtis prasta ir gydytojas nusprendė, jog reikia atlikti sąnario redresaciją, prieš tai dar suleidžiant į abu pečius (nes ir kairiajame jau ne tik bursitas, bet ir kalcinuojantis tendinitas) tą patį bjaurųjį "Kenalog", kuris ardo kolageną. Būna, dėl jo ir sausgyslės nutrūksta, neskaitant visų kitų bjaurių pašalinių poveikių. Šis vaistas man pirmą kartą nepadėjo, tad išsigandusi, kad dar blogiau nepasidarytų, atsisakiau, prieš tai pasikonsultavusi su kitais specialistais. O kai kurie jų sako, kad, jei jau vienąkart šitie vaistai nepadėjo, nėra prasmės jų leisti antrą kartą."

Baigiantis valstybės skirtam laikui Daivos ligoms gydyti, gydytojų komisija susirinko spręsti, ką daryti toliau. Nusprendė toliau gydyti, nes, pašnekovės žodžiais, "Sodrai" dėl to jokių išlaidų – nereikia kaunietei apmokėti biuletenio.

"Šeimos gydytoja paruošė dokumentus ir nuvykau į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Kaune. Man buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis pusei metų. Noriu priminti, kad neveiksni ir nesveika dešinė ranka. Retorinis klausimas – kokį darbą galėtų dirbti penkiasdešimtmetė moteris, turinti kirpėjos specialybę ir neįgalią dešinę ranką, nepamirštant, kad ir kairė negaluoja? Teoriškai galima, bet praktiškai? – garsiai svarstė Daiva. – Paskui reikėjo priduoti dokumentus "Sodrai", kad apskaičiuotų neįgalumo pensiją. Pagal įstatymą, tai atlikti privaloma per 30 kalendorinių dienų. Atsakymą gavau po 36 dienų. Apskaičiavo man 89 eurų pensiją. Ar tai normalu: tiek daug metų dirbus ir mokėjus mokesčius, gauti tiek, kai absoliuti skurdo riba Lietuvoje yra 245 eurai per mėnesį? Kaip išgyventi ir dar gydytis už tokius pinigus?"

Daiva pasakojo toliau besimankštinanti savo jėgomis. "Dabar jau susuko ir kairįjį petį, tad vėl trūkt už vadžių – ir vėl viskas iš pradžių", – su baime diagnozės dėl kairiojo peties laukia pašnekovė.

Moteris tikino nepaminėjusi visų jos patirtus neteisybės, atsainumo ir abejingumo atvejus atskleidžiančių detalių. "Patekusi į sudėtingą asmeninę situaciją pamačiau, kokia supuvusi mūsų valdžia ir jos priimami įstatymai, kokia nužmogėjusi ir degradavusi medicina. Apima gili neviltis, nesupranti, už ką tada yra mokami mokesčiai, jei, kai prispiria bėda, valstybė tau beveik nieko neduoda – tik žiauriai tyčiojasi", – sako kaunietė.

Sprendimą gali skųsti

"Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, paklaustas, kodėl atsakymą iš "Sodros" Daiva gavo tik po 36 kalendorinių dienų, atsakė: "Teisės aktuose nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimamas sprendimas dėl socialinio draudimo pensijos paskyrimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą asmuo turi būti informuotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, jeigu asmuo kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus, t.y. prašymo pateikimo dieną buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys, pensijos paskyrimo ir sprendimo išsiuntimo terminai nebuvo pažeisti – sprendimas priimtas per 30 kalendorinių dienų ir asmeniui pateiktas per penkias darbo dienas, tarp kurių galėjo įsiterpti ir viena ar dvi nedarbo dienos."

Pasiteiravus, kodėl moteriai apskaičiuota vos 89 eurų neįgalumo pensija, nors mokesčius "Sodrai" ji mokėjo 30 metų, pašnekovas citavo įstatymais numatytą tvarką: "Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo gyventojo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei taikomo netekto darbingumo lygio daugiklio, kuris, netekus 45 proc. darbingumo, yra 0,5."

"Jeigu žmogus mano, kad pensija apskaičiuota neteisingai, jis visada gali tokį sprendimą skųsti", – užsiminė S.Jarmalis. Pasak jo, kaunietės situacijos komentuoti jis negalintis, nes nežino konkrečių asmens duomenų – kiek metų stažo per gyvenimą žmogus įgijo ir kokio dydžio buvo jo draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos (tai yra kiek jis turi įgijęs pensijos apskaitos vienetų).

"Jei žmogus toliau dirba, jis sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai įgyja daugiau stažo ir pensijos apskaitos vienetų ir dėl to jo pensija gali padidėti", – "Sodros" atstovo žodžiais, pensija gali kisti ir keičiantis asmens netekto darbingumo lygiui.

Pašnekovo teigimu, visų socialinio draudimo išmokų dydis yra tiesiogiai susijęs su gyventojo draudžiamosiomis pajamomis, atitinkamai – ir su sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Didesnės draudžiamosios pajamos lemia, kad žmogus sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų. Atitinkamai ir jo socialinio draudimo išmokos didesnės nei tų gyventojų, kurie sumokėjo mažiau socialinio draudimo įmokų.

Į klausimą, kodėl netekto darbingumo pensija Daivos atveju yra kur kas žemesnė už absoliučią skurdo ribą, S.Jarmalis atsakė: "Skiriant netekto darbingumo pensiją teisės aktuose nėra numatyta atsižvelgti į absoliučią skurdo ribą. Vertinamas gyventojo įgytą stažas, sumokėtos socialinio draudimo įmokos (atitinkamai įgyti pensijų apskaitos vienetai) ir netekto darbingumo lygis."

Pasak S.Jarmalio, kai baigsis pusė metų, kuriai skirta netekto darbingumo pensija, moteriai reikės kreiptis tik į NDNT. "Į "Sodrą" dėl paskirtos pensijos mokėjimo pratęsimo klientei pakartotinai kreiptis nereikės, nes duomenis apie nustatytą darbingumo lygį "Sodra" iš NDNT gauna automatiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju pensija nėra skiriama iš naujo – pratęsiamas jos mokėjimas pritaikius naujai NDNT nustatytą netekto darbingumo lygio daugiklį, atitinkantį asmens darbingumo lygį", – sakė Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Daugiau informacijos apie tai, kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija: www.sodra.lt/lt/kaip-apskaiciuojama-netekto-darbingumo-pensija

Komentaras

Nomeda Pikelytė

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Norėdamas išsiaiškinti, kodėl toks, o ne kitoks, darbingumo lygis žmogui nustatytas, jis turi kreiptis į tą NDNT teritorinį skyrių, kur jam dalinis darbingumas buvo nustatytas, ir jam bus paaiškinta. Be to, tas žmogus turi tiesę per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą tarnybos direktoriui. Tada Vilniuje esantis NDNT Sprendimų kontrolės skyrius tą teritorinio skyriaus sprendimą peržiūri ir nustato, ar jis priimtas pagrįstai.

Nustatant darbingumo lygį, vertinami ne tik medicininiai duomenys, kuriuos mums pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, bet ir socialinis faktorius. Tai yra pildomas ir Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Įvertinus medicininį ir socialinį faktorius, pagal tam tikrą formulę nustatomas darbingumo lygis. Tik iš diagnozės mes negalime pasakyti, ar bus nustatytas tam tikro laipsnio nedarbingumas, ar ne.

Kodėl darbingumo lygis kartais nustatomas tik pusei metų? Tai aprašyta dviejų ministrų – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo – pasirašytame įsakyme. Kriterijus, kuriais remiantis nustatomas darbingumo lygis, ne mes patys sugalvojome. Ir, jei tai yra pirminis negalios vertinimas, darbingumo lygis niekada nenustatomas iki pensijos – tik tam tikram laikui. Juk žmogaus būklė gali keistis. Terminas nustatomas galvojant apie tai, kad žmogaus būklė nebūtinai blogės – ji gali ir pagerėti.

Pusė metų yra trumpiausias laikotarpis, kuriam nustatomas darbingumo lygis. Ilgiausias laikotarpis – iki pensijos. Pensininkams nenustatomas darbingumo lygis – jiems gali būti nustatomi specialieji poreikiai

Norint, kad dalinis darbingumas būtų pratęstas, baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis turi parengti siuntimą su naujausiais medicininiais duomenimis, atspindinčiais esamą situaciją. Šie duomenys turi būti pateikti NDNT. Pagal tai bus atliktas naujas darbingumo lygio vertinimas.