Išsiskyrė nuomonės

Seimas birželio 30-ąją nutarė: internetinis balsavimas užsienyje būtų leidžiamas "susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje", taip pat internetu galėtų balsuoti Lietuvoje saviizoliacijoje esantys asmenys.

Sprendimą dėl internetinio balsavimo rengimo užsienyje priimtų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užsienio reikalų ministro teikimu. Kiek tokių rinkėjų būtų, šiandien niekas negali nuspėti, nes COVID-19 pasaulyje dar vis siautėja, o Lietuvoje rengiamasi galimai jo antrai bangai.

Prezidentas tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pasiūlytas "socialdarbiečių", nediskutuodamas pasirašė. Tad belieka jas vykdyti. Tačiau jau jų priėmimo dieną VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pareiškė, kad per artimiausius rinkimus tokio balsavimo dar nebus, nes jam pasirengti per mažai laiko. Žodžiu, įstatymas priimtas, bet vykdomas kol kas nebus? Gal Seimas priėmė per tris su trupučiu mėnesio iki rinkimų neįgyvendinamą idee fixe? Ir iš tiesų tai galėjo tai padaryti bent jau porą mėnesių anksčiau, kai paaiškėjo, kad COVID-19 taip lengvai nepasitrauks.

"Visi esame realistai, matome kalendorių. Sakyčiau, toks balsavimas greičiau nelabai realus nei realus", – šiandien sako L.Matjošaitytė, VRK vadovaujanti trejus metus.

Jos pirmtakas Zenonas Vaigauskas, VRK dirbęs 25 metus, o jai vadovavęs 23-ejus, neabejoja: "Laiko yra, jei darbą darysime. O nenorint daryti galima neskubėti ar kelti neįmanomus reikalavimus."

Pagal priimtas naujas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, užsienyje gyvenantiems rinkėjams būtų siunčiami ne popieriniai biuleteniai, kaip dabar, o elektroninio balsavimo kodai.

Paprastesnis variantas

Z.Vaigauskas aiškina, kad visų pirma siūlomas balsavimas internetu – ne kriptografinis, kaip kad balsuojama Estijoje ir dar keliose kitose šalyse. Toks variantas būtų sudėtingesnis, jam pasirengti prireiktų kelerių metų. Dabar siūlomas paprastesnis balsavimas naudojantis kodais, koks yra taikomas kai kuriose valstybėse uždaroms rinkėjų grupėms.

Pagal priimtas naujas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas užsienyje gyvenantiems rinkėjams būtų siunčiami ne popieriniai biuleteniai, kaip kad dabar, o elektroninio balsavimo kodai. Jie būtų sugeneruoti atsitiktine seka, kaip, pavyzdžiui, gauname kodus iš banko, jų atspėti būtų neįmanoma. Tad, jei užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai neturėtų galimybės balsuoti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, o paštas, siaučiant virusui, gali veikti prasčiau, jie galėtų balsuoti internetu VRK interneto svetainėje, čia nurodydami gautą savo kodą. Lietuvoje tokiu būdu savo valią išreikšti galėtų saviizoliacijoje esantys rinkėjai. Z.Vaigauskas aiškina, kad masiškai taip balsuoti Lietuvoje nesiūloma baiminantis galimo kodų perpirkinėjimo, o užsienyje daug metų rinkėjams siunčiami rinkimų biuleteniai ir problemų nekildavę.

Pasak Z.Vaigausko, šio balsavimo esmė – kad rinkėjo balsas būtų atskirtas nuo jo asmens. Kai balsuodami rinkimų apylinkėje į balsadėžę metame biuletenį, jis susimaišo su kitais, tad žinome, kaip balsavo visa rinkimų apylinkė, bet ne konkretus rinkėjas. Toks slapto balsavimo principas taikomas elektroniniame balsavime naudojant kriptografinius metodus – sudėtingą šifravimą. Naudojant kodus taip pat bus matyti, ar rinkėjas balsavo, bet ne už ką atidavė balsą.

Daug neatsakytų klausimų

VRK pirmininkės L.Matjošaitytės nuomone, tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta: "Įstatyme tėra vienas kitas sakinys dėl tokios balsavimo formos, o viskas nuleidžiama reglamentuoti pagal rinkimų organizatoriaus – VRK – nusistatytą tvarką. Tad dabar aiškinamės technines galimybes šiai sistemai įdiegti. Kyla daug klausimų."

Pavyzdžiui, kaip turėtų būti organizuojamas toks balsavimas: kiek kartų rinkėjas galėtų prisijungti prie VRK svetainės, kaip balsas keliauja nuo tada, kai rinkėjas prisijungia prie sistemos iki elektroninės balsadėžės, kada balsavimas tokia forma gali būti pripažintas negaliojančiu ir t.t.

Iššūkis – ir kaip užtikrinti saugumą: jei rinkėjo tapatybė nesusiejama su jam siunčiamu kodu, kaip būti tikriems, kad balsavo tas, kuris gavo kodą, o jei rinkėjo tapatybė susiejama su kodu, kaip padaryti, kad nesužinotume, už ką jis balsavo.

"Žiūrime atsakingai, nes bet kokia klaida gali kirsti per visuomenės pasitikėjimą demokratiniais procesais, rinkimų rezultatais", – pabrėžia L.Matjošaitytė.

Tobulų sistemų nėra

Paklausta, kas jau padaryta rengiantis galimai beprecedentei situacijai, L.Matjošaitytė sako: "Surengėme diskusiją, vertiname, analizuojame savo technines galimybes." Ji primena, kad tai ne toks balsavimas internetu, koks yra Estijoje ir kai kuriose kitose valstybėse bei kokiam pasirengti reikėtų bent metų dvejų. Tačiau ir įstatymo pataisomis priimtam elektroniniam balsavimui VRK interneto svetainėje įdiegti reikia laiko. Tad dabar aiškinamasi, ar dabartinis paslaugos teikėjas, su kuriuo VRK turi sutartį, galėtų suteikti tokią paslaugą, kiek reikėtų laiko pasirengti, kiek truktų testavimas."Tad yra daugybė klausimų prieš atsakant, ar turėsime galimybę taip balsuoti jau per šiuos Seimo rinkimus", – sako L.Matjošaitytė.

Z.Vaigauskas laikosi kitokios nuomonės: "Jei norima naują sistemą įdiegti, ieškoma būdų – kaip, jei norima nedaryti, ieškoma atsikalbėjimų. Jei bus daroma, net jei kas nepasiseks, rinkėjai supras, nes tobulos sistemos nėra. Prieš kiekvienus rinkimus VRK informacinė sistema patobulinama, bet vis tiek atsiranda kokių nors trikdžių. Netobula ir dabar galiojanti sistema užsienyje, kai rinkėjas voką su biuleteniu gauna paštu: juk teoriškai ir jį paštininkas gali ne tam žmogui nunešti, o dėl vėluojančio pašto ir dabar ne visi šie balsai suskaičiuojami iš karto."

Jo įsitikinimu, VRK jau turi pakankamai įvairių elektroninių sistemų – pareiškinių dokumentų priėmimo, pasirašymo už konkretų kandidatą. Jis stebisi kalbomis apie tarptautinius viešuosius pirkimus, kurių, kaip žinome, per tokį trumpą laiką tikrai neįmanoma surengti, ar papildomą finansavimą. Pasak jo, jokių tarptautinių viešųjų pirkimo konkursų skelbti nereikia – tereikia pritaikyti turimą VRK informacinę sistemą tokiam balsavimui, o tai gal galėtų padaryti sistemą prižiūrinti įmonė.

Pasak jo, kažkiek kainuos kodų pagaminimas, specialios balsavimo svetainės sukūrimas, bet kažkiek bus sutaupyta iš nespausdinamų biuletenių. "Ypatingų išlaidų nematau, gal net galima išsitekti su esamais biudžeto pinigais darbus atliekant pagal esamą VRK sutartį su paslaugų teikėju. Jei kiek reikėtų papildomų lėšų, tai tikrai ne milijono. Žinoma, priklauso, kiek VRK užduotų sąlygų, suformuluotų reikalavimų", – skaičiuoja Z.Vaigauskas.

O dėl terminų, tai IT, priežiūros institucijų specialistai praėjusią savaitę VRK surengtoje diskusijoje sakė – parenkite tvarkas, kaip vyks balsavimas, o jie pažada visokeriopą paramą sistemą kuriant ir testuojant. Kol nėra parengta tvarkų, sunku nurodyti terminus.

Bet, neabejoja Z.Vaigauskas, iki rinkimų įmanoma spėti, juolab VRK sukaupusi nemažą dar sudėtingesnių projektų įgyvendinimo prieš rinkimus patirtį, o Harvardo ir Sidnėjaus universitetų mokslininkai, pasitelkę 3,9 tūkst. ekspertų, Lietuvą yra pripažinę vienuolikta pasaulyje pagal rinkimų organizavimo kokybę.

Štai 1996 m. VRK sugebėjo skenuoti per milijoną balsavimo biuletenių, kad būtų suskaičiuoti sąrašų reitingavimo balsai. "Technika buvo ne dabartinio lygio. Bet pavyko gauti specialią JAV naudojamą optiką iš kosminių palydovų. Pirmą kartą tokia buvo įvežta į Lietuvą. Beveik dvi savaites 24 valandas per parą skenavome biuletenius, bet reitingavimo balsai buvo suskaičiuoti, padidėjo piliečių pasitikėjimas rinkimais, nes į jų nuomonę dar labiau atsižvelgta", – Z.Vaigauskas primena vieną iš daugybės atvejų.

O dabar, priduria jis, turime ir patikrintus elektroninius rinkėjų sąrašus, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai jau daug metų registruojasi rinkimams elektroniniu būdu, VRK naudojasi elektroninės valdžios vartais, kur kandidatai gali rinkti parašus. "Žinoma, būtų geriau, jei jau būtume pasirengę kriptografiniam balsavimui. Bet balsavimas su kodais bent jau sudaro rinkėjams galimybę atiduoti balsą", – sako Z.Vaigauskas.

L.Matjošaitytės teigimu, per artimiausius rinkimus tokio balsavimo dar nebus, nes jam pasirengti per mažai laiko, tačiau su su nesutinka buvęs VRK vadovas Z.Vaigauskas.

Ar pribrendome e.rinkimams

Pasak buvusio ilgamečio VRK pirmininko, Lietuva galėjo balsavimą internetu įsivesti net anksčiau už estus, 2004-aisiais: "Jau turėjome elektroninius rinkėjų sąrašus, iš esmės visi pritarė koncepcijai. Bet kai buvo parengti konkretūs projektai, kilo abejonių, kad gali būti papirkinėjami rinkėjai ar nebus užtikrintas balsavimo saugumas."

2006 m. Seimas patvirtino balsavimo internetu koncepciją, bet paskui daug metų, kai kada net kasmet, parlamentarai svarstė šį rinkimų būdą įteisinančius įstatymo projektus, kai kada net pritardavę po pateikimo, tačiau galutiniam "už" balsų vis pritrūkdavę.

Estijoje internetu balsuojama nuo 2005 m., dabar jau visuose rinkimuose. Tokiu būdu išreikšti savo valią naudojasi per 40 proc. rinkėjų. Nors balsavimas internetu tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, bet padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių, suteikia lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Beje, rinkėjų aktyvumas Estijoje gerokai lenkia Latviją, dar labiau – Lietuvą.

Pasak Estijos rinkimų biuro vadovo Arne Koitmäe, tyrimai rodo, kad šis metodas yra neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Jis leidžia rinkėjams sutaupyti laiko – tam užtenka vos trijų minučių, jis ypač patogus žmonėms, turintiems negalią ir užsienyje gyvenantiems piliečiams.

"Balsavimo internetu sistemos neįmanoma nukopijuoti ar įdiegti per naktį. Mūsų sistema veikia, nes ji remiasi nacionaline skaitmenine ekosistema, kuri taip pat užtikrina saugų rinkėjų identifikavimą. Norint sukurti ir palaikyti balsuotojų pasitikėjimą, reikia išlaikyti sistemą atvirą, stebimą ir kontroliuojamą, nes kibernetinis saugumas visada išliks rimtu rūpesčiu", – A.Koitmäe mintis Baltijos šalių rinkimų organizatorių ir skaitmeninės politikos ekspertų konferencijoje cituoja Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Rimvydas Baltaduonis.

Žinoma, jei toks balsavimo būdas būtų tobulas, juos taikytų ne tik Estija ir dar kelios šalys vietos rinkimuose, o didžiausias stabdys – saugumo užtikrinimas. Bet, atkreipia dėmesį R.Baltaduonis, gegužę Niujorko lietuvių profesionalų klube viešėjęs buvęs krašto apsaugos viceministras ir kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza pasakojo, kad per porą metų Lietuva šioje srityje tarptautiniuose reitinguose pakilo iš 57 vietos į ketvirtą, aplenkdama net NATO kibernetinės gynybos centrą turinčią Estiją, o nusileidžia tik JAV, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.

Tad, jei nepaisant egzistuojančių grėsmių, tiek daug mūsų gyvenimo persikėlė į internetą, kur ir perkame, ir gauname algą ar pensiją, ir užrašome vaikus į darželius, ir t.t., ir pan., gal laikas realizuoti ir antrą dešimtmetį svarstomą balsavimo internetu idėją? Juolab toks balsavimo būdas turi ir daugybę pranašumų – didesnį prieinamumą, laiko taupymą, jis eliminuoja žmogiškų klaidų tikimybę ar tyčinį šališkumą skaičiuojant biuletenius.

Laiko yra, jei darbą darysime. O nenorint daryti galima neskubėti ar kelti neįmanomus reikalavimus.

Į klausimą, ar ji asmeniškai – už balsavimą internetu, L.Matjošaitytė sako: "Aš – už platesnes galimybes visiems rinkėjams balsuoti, bet tam reikia saugios testuotos sistemos. Tačiau nuo 2000 m. įvairiose valstybėse – Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje – buvo bandomi įvairūs balsavimo internetu modeliai, bet šalys vis nutardavo kol kas jų nenaudoti, kol nebus sukurta saugios sistemos. O estai dėl savo sistemos yra sulaukę tarptautinių ekspertų kritikos."

Pasak L.Matjošaitytės, balsavimas internetu užsienyje gyvenantiems ir visiems Lietuvos piliečiams sudarytų galimybę patogiau balsuoti, kad ir kur asmuo tuo metu būtų. "Tačiau tokia galimybė turi būti sudaryta visiems rinkėjams, balsavimas turi būti saugus, patikimas, visuomenė turėtų būti su naujais būdais supažindinta prieš pakankamą laiką, turėtų būti žinoma kibernetinio saugumo ekspertų nuomonė. Tai mūsų visų ateitis, bet klausimas, kada tai bus", – sako L.Matjošaitytė ir priduria, kad ne pirma dešimtis metų diskutuojame apie balsavimą internetu, bet saugumo klausimas visada buvo svarbiausias. Tad ją stebina, kad dabar bandoma aukščiau iškelti technologines galimybes, pamirštant svarbiausius demokratijos ir rinkimų principus – skaidrumą, patikimumą, kad rinkimų rezultatai būtų teisėti, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Venecijos komisija ne veltui rekomenduoja, kad, likus metams iki rinkimų, jau neturėtų būti priimami esminiai rinkimų įstatymo pakeitimai. "Tad, jei nepavyks sukurti saugios sistemos, tokio balsavimo užsienyje per šiuos rinkimus neturėsime", – sako L.Matjošaitytė.

Z.Vaigauskas nuomone, dabar numatytos naujos balsavimo internetu galimybės galėtų būti repeticija prieš kriptografinio internetinio balsavimo įvedimą. Pavyzdžiui, jį būtų galima išbandyti per Europos Parlamento rinkimus, kai biuleteniai visoje Lietuvoje vienodi, sistema nesudėtinga.

Jei tam atsirastų politinė valia, kaip tik būtų laikas pradėti tam rengtis. Kaip "Kauno dieną" konsultavo IT sistemų projektų vadovė Eglė Buzaitė, anksčiau dirbusi IT skyriuje VRK, jos asmenine patirtimi paremtais skaičiavimais, priėmus politinį sprendimą dėl tokio balsavimo, projektui realizuoti dar reikia laiko naujai sistemai sukurti, investicinio projekto parengimas, teikimas derinimui užtruktų kokius metus, paskui – viešieji pirkimai, kuriems kartais užtenka pusmečio, o jei būna ginčų ir teismų – reikia metų ir daugiau.

Tad, jei idėjos balsuoti internetu neatmetėme, dabar laikas būtų pradėti jai rengtis, kad ir vėl rinkimai neateitų netikėtai.