„Esame daugiabučio namo rūsyje, kuris gali tapti ir tampa priedanga, kurioje gali pasislėpti gyventojai, kilus pavojui. Čia planuojame įrengti priešgaisrinę sistemą, kuri reaguotų kilus gaisrui bendrosiose patalpose arba individualiuose sandėliukuose“, – aprodydama rūsį, virsiantį priedanga, pasakojo Kauno rajono bendrijos „Nemunas“ pirmininkė Laura Šemetienė.

Taip priedangų įrengimui daugiabučių rūsiuose ruošiasi Kauno rajono gyventojai, kurie prieš kelias savaites sužinojo, kad savivaldybė nusprendė skirti lėšų gyventojams, norintiems įsirengti priedangas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Programa jau veikia ir yra patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos, tai gyventojai, daugiabučių bendrijos, patyrę išlaidų pritaikydami patalpas, galės gauti iki 5 tūkst. eurų kompensaciją, – patvirtino Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas. – Bendrija nuspręs, ko jiems labiausiai reikia, kad pritaikytų tas patalpas. Galbūt tai naujos durys, atsparios tam tikriems poveikiams, galbūt langų uždengimas, galbūt išsilaisvinimo įrangos ar mobilių baldai, kurie galėtų būti naudojami susibūrimo metu ar pavojaus atveju, įsigijimas, ar maisto tam tikrų negendančių atsargų, geriamo vandens ar pirmosios pagalbos reikmenų“, – vardijo galimas finansuoti išlaidas vicemeras.

Bendrijos pirmininkė L. Šemetienė sako, kad parama buvo paskata priedangai įsirengti. „Pinigai buvo rodiklis, todėl, kad kiekviena bendrija kaupia kaupiamąsias lėšas, tačiau jų gali tiesiog neužtekti.“

Panašią programą priedangoms daugiabučiuose finansuoti turi ir Kaunas. Tiesa, čia pinigai gyventojams neduodami, tačiau savivaldybė 100 proc. pati finansuoja darbus.

„Jei bus poreikis, laikančiųjų konstrukcijų tvirtinimas, statinio projektas, projekto ekspertizės, jeigu reikės rengti, finansavimas, jeigu reikės, techninės priežiūros ir priemonių sąrašas“, – vardijo finansuotinus darbus Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Tačiau pastebima, kad net ir skiriant paramą ne visos bendrijos ar gyventojai rodo entuziazmą tvarkytis. Kol kas užklausų tiek miestas, tiek rajonas gauna minimaliai. Atrodo, žmonėms svarbiau uogienės sandėliukuose nei saugumas.

„Deja, bet dauguma pokalbio metu išgirstų nuomonių yra, kad jie nenori atsisakyti sandėliukų. Ar bus atsisakoma ir galima naudoti kažkokioms gyventojų reikmėms, turi priimti butų savininkai, tai yra namo, buto ar kitų patalpų savininkų daugumos sprendimas“, – teigė K. Sakalauskienė.

Vieni daugiabučio gyventojai sako netikintys tokiomis programomis, o kiti nenori prarasti nuosavo turto – sandėliukų.

„Tikiu aš, kaip jie finansuotų... Ar jūs žinot, kokių pinigų reikia, norint rūsį perdirbti? Labai didelių. Panašiai kaip puse renovacijos. Kokių 100 tūkst. (eurų). Taip kad tikrai nefinansuos visų namų“, – skeptiškos nuomonės neslėpė kaunietis.

Kitas, paklaustas, ar sutiktų atiduoti sandėliuką, nedvejojęs atsakė: „Ne. Kur aš dėsiu visus savo daiktus?“

Šiuo metu Kaunas turi 321 priedangą. Priedangose telpa per 36 proc. kauniečių.

Pasak aplinkos ministro, Lietuvoje priedangose tilptų trečdalis šalies gyventojų. „Priedangų tinklas gali būti sukurtas tik esamuose namuose, naujų pastatų nestatoma tiek daug, kad užtikrintų visiems gyventojams, tad esamų pastatų rūsių, garažų pritaikymas, viešų erdvių sukūrimas yra tai, kad iš tikrųjų sukurs priedangų tinklą“, – teigė Simonas Gentvilas.

Kol Kaunas ir jo rajonas krato biudžetus, ieškodami finansavimo priedangoms įrengti, kiti didmiesčiai tokių planų neturi.