Prasidėjęs rugsėjis į miesto gatves sugrįžusius vairuotojus verčia būti daug atidesnius. Vasaros mėnesiais ištuštėjusiose Kauno gatvėse buvo lengviau važiuoti. Dabar situacija keičiasi – reikia priprasti prie intensyvesnio transporto eismo, taip pat skirti daugiau dėmesio ir pėstiesiems, ypač vaikams, kurių elgesys kelyje sunkiau nuspėjamas. Lietuvos kelių pocijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2015 m. rugsėjo mėnesį eismo įvykiuose nukentėjo 48 vaikai. Iš jų į eismo įvykius pateko aštuoniolika pėsčiųjų, vienas vaikas nukentėjo važiuodamas dviračiu. Praėjusį rugsėjį statistika buvo liūdnesnė, nes avarijose nukentėjo net 77 vaikai. Iš jų 27 ėjo, 8 važiavo dviračiu.

Įdomu tai, kad tiek mėnesį prieš mokslų pradžią – rugpjūtį, tiek ir mėnesį po – spalį, eismo nelaimėse nukenčiančių vaikų skaičius kinta labai nedaug. 2015–ųjų rugpjūtį eismo įvykiuose nukentėjo 70 vaikų, iš jų – 16 pėsčiųjų ir 17 dviratininkų, 2016 m. rugpjūčio statistika panaši: avarijose nukentėjo 76 vaikai, iš jų 17 pėsčiųjų ir 8 dviratininkai.

Nagrinėjant spalio mėnesio duomenis, taip pat regime panašius skaičius – 2015 m. spalį keliuose nukentėjo 62 vaikai, iš jų 30 pėsčiųjų ir vienas dviratininkas, 2016-ųjų rugpjūtis buvo skaudesnis, nes keliuose nukentėjo 80 vaikų, 34 buvo pėstieji ir 7 dviratininkai. Taigi rugsėjo mėnuo labai neišsiskiria, tačiau eismo saugumo ekspertai vienu balsu tvirtina, kad išgirdus tokią statistiką atsipalaiduoti neverta.

Geras pavyzdys

LKPT atstovė Marija Kazanovič pabrėžė, kad dažniausiai eismo įvykiuose nukenčia transporto priemonėmis vežami vaikai, antroje vietoje – vaikai, važiuojantys dviračiu. Ir nors visi eismo dalyviai turi vienodas pareigas, policijos pareigūnė akcentavo, kad pagrindinė atsakomybė, kalbant apie vaikų saugumą keliuose, yra suaugusiųjų rankose.

„Svarbiausias veiksnys, padedantis užtikrinti vaikų saugumą – aktyvus suaugusiųjų įsitraukimas ir nuolatinis dėmesys vaiko saugumui kelyje. Vairuotojų, kitų suaugusiųjų eismo dalyvių prašome: nebūkite abejingi. Suaugusiųjų – tėvų, globėjų, auklėtojų abejingumas, skubėjimas, dėmesio vaikui stoka gali turėti tragiškų padarinių. Nepakanka vieną kartą pasikalbėti ar paaiškinti vaikui saugaus elgesio gatvėje taisykles. Tai turi būti daroma nuolat“, – pabrėžia M.Kazanovič.

LKPT duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius šalies keliuose eismo įvykiuose sužeista daugiau kaip 450 nepilnamečiių. 5 vaikai eismo įvykiuose žuvo.

Policininkė taip pat pasiūlė, prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvams kartu su vaikais pasikartoti elementarias taisykles: kaip turi elgtis pėsčiasis, dviratininkas ar važiuojantis mopedu.

Jeigu prie perėjos matote sustojusį vaiką, laukiantį, kol užsidegs žalia šviesa, nepamirškite, kad ir jums galioja tokios pačios taisyklės kaip ir jaunajam eismo dalyviui.

„Jeigu vaikas keliaus į mokyklą pėsčiomis – iš anksto kelis kartus nueikite su juo numatomu maršrutu bei aptarkite visus galimus pavojus kelyje, suraskite ir alternatyvų maršrutą“, – siūlė pareigūnė. Jei vaikas važiuoja dviračiu, reikia akcentuoti, kad važiuoti pėsčiųjų perėjomis yra draudžiama. Svarbu žinoti, kad sutemus, esant blogam matomumui, tinkamai pritvirtintas atšvaitas kelis kartus padidina pėsčiojo saugumą. „Tėvams patarčiau atkreipti dėmesį į vaiko naudojamus atšvaitus. Laikui bėgant jie susidėvi, ant jų kaupiasi nešvarumai, todėl tamsoje tokie atšvaitai tampa sunkiau matomi, tad ir ne taip saugo“, – pastebėjo M.Kazanovič.

Anot pašnekovės, kalbant apie vaikų saugumą gatvėje, labai svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys. Kaip tinkamai ir saugiai elgtis kelyje, turi parodyti ne tik tėvai. Blogo pavyzdžio nedera rodyti ir praeiviams.

„Jeigu prie perėjos matote sustojusį vaiką, laukiantį, kol užsidegs žalia šviesa, nepamirškite, kad ir jums galioja tokios pačios taisyklės kaip ir jaunajam eismo dalyviui. Tad nepulkite pažeisti KET, bėgdami degant raudonam šviesoforo signalui ar neleistinoje vietoje kirsdami kelią. Vaikai jus stebi ir gali nuspręsti pasekti tokiu nederamu pavyzdžiu“, – sakė pareigūnė.

Išmanioji priemonė

Informuoti pėsčiuosius apie tinkamą elgesį keliuose ėmėsi ne tik institucijos, atsakingos už saugų eismą šalies keliuose, bet ir jauni inžinieriai. Sostinėje prieš pat Rugsėjo 1-ąją įrengtos kalbančiosios pėsčiųjų perėjos. Jų autorius inžinierius Marius Ribokas pasakojo, kaip ne gąsdinimais, o raginimais atkreipti dėmesį į tai, jog reikia palaukti žalio šviesoforo signalo, kad nedera eiti degant raudonai šviesai. Ši priemonė sustabdo žmones. Prie bauginimų ir draudimų esame įpratę.

„Ypač paveikus žinomo žmogaus balsas, o išgirdę jį pėstieji dar pagalvoja, ar niekas jų nestebi“, – sako kalbančiosioms perėjoms inžinerinį sprendimą radęs M. Ribokas.

Inžinierius teigė pastebėjęs, kad toks sprendimas einančius per perėją žmones paveikia teigiamai: net jei ir pradėjo eiti per gatvę, pažeisdami KET, išgirdę jiems gerai pažįstamą balsą (kalbančiosiose perėjose per įmontuotus garsiakalbius prabyla Marijus Mikutavičius arba Rūta Mikelkevičiūtė), pažeidėjai atsisako savo blogo poelgio. „Aš apskritai buvau labai nustebęs, kiek daug žmonių nepaiso šviesoforo signalų ir eina per gatvę tuomet, kai dega draudžiantis eiti signalas“, – stebėjosi pašnekovas. Paklaustas, kaip mano, kodėl žmonės rizikuoja gyvybe dėl kelių sekundžių, M. Ribokas svarstė, kad dėl visko kaltas per didelis skubėjimas. „Visi kažkur skubame – lekiame iki perėjos, lekiame per perėją ir, matyt, kartais net nesusimąstome, kokie skaudūs gali būti tokio elgesio padariniai“, – kalbėjo kalbančiosios perėjos kūrėjas.