Išmaudė galimybėmis

Draugystės gatvėje besidriekiančiuose žemės tyruose galima rasti apleistų, bet tik iš pirmo žvilgsnio niekam nereikalingų žemės rėžių, gremėzdiškų, sunkiai paskirtį nuspėjamų pastatų. Tolėliau už "Senukų" prekybos centro stūkso daugiaaukščiai garažai ir tik nieko nenutuokiančiam apie sklypų vertę gali pasirodyti, kad menkaverčiais krūmokšniais apaugę žemės plotai gali kam nors kitam nei valstybė priklausyti ir būti kažkam įdomūs.

Žemės grąžinimas buvusiems savininkams eina į pabaigą. Kaune naujų žemės plotų neatsiranda, o savininkų sąrašas, kuriems dar reikia atrėžti po lopinėlį, neišseko. Nenuostabu, kad nekilnojamojo turto vystytojams rūpi galimybė kad ir po gabalėlį susipirkti laisvus arba savininkams nereikalingus sklypus Kaune.

Įtartina žemės Draugystės gatvėje užvaldymo schema užkliuvo aplinkiniams verslininkams.

Susirūpinę viešojo intereso gynimu, jie pirmiausia kreipėsi į teisėsaugą: esą asmenų grupė suplanavusi neteisėtą veiklą, kai, apgaule ir neteisėtu būdu sudarydami apsimestinius sandorius ir pasitelkdami antstolio pagalbą per skolos išieškojimo procesą, siekia užvaldyti mirusiam asmeniui priklausančią nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju žemę.

Galiausiai žemė padovanojama, pirminiais duomenimis, jokiais giminystės ar draugystės ryšiais nesiejamiems asmenims.

Netikėta kliūtis

Į "Kauno dieną" kreipėsi vienos bendrovės atstovai. Jų turimais duomenimis, 1974 m. gimusi Neringa K. trijose skirtingose Kauno vietose turėjo beveik po 0,4 ha žemės. Visose trijose vietose žemės paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Tačiau iki praėjusių metų rugsėjo šie žemės sklypai, be Neringos K., dalinės nuosavybės teise priklausė ir kitiems bendraturčiams.

Tokia situacija nėra patogi norint ką nors nuveikti su vienam ar kitam priklausančiu žemės lopinėliu. Pagal galiojančią tvarką, jei keliems savininkams priklausantis žemės sklypas nėra suskirstytas į atskirus, negalimi jokie veiksmai neturint bendraturčių sutikimo. Tik sklypo kaimynams sutikus, gali parduoti savo sklypo dalį. Be to, pagal galiojančią tvarką, pirmiausia jį turi pasiūlyti pirkti žemės sklypo bendraturčiui.

Panašu, kad rakštimi vieniems parduoti, o kitiems įsigyti žemės sklypo dalis tapo jau minėta Neringa K. Šios moters atsisakymo pirkti bendraturčiams priklausiusios žemės kiti sklypo savininkai neturėjo. Tačiau atrodo, kad tai netapo kliūtimi įvykti galbūt neteisėtam sandoriui.

Apmokėjo skolą

Situaciją kažkiek iliustruoja posakis: "Nėra žmogaus – nėra problemos". Atrodo, kad Neringos K. atsisakymo pirkti žemės gabaliuką jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nelabai ir galėjo būti, ir panašu, kad vargu ar kada nors galės.

Verslininkų duomenimis, Neringa K. yra mirusi. Tiesa, oficialaus to patvirtinimo Lietuvos institucijos neturi.

Moteris gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), ten esą ir mirė. Neabejojama, kad ji turi palikuonių. Teisingumas reikalautų tokiu atveju atsiklausti žemės paveldėtojų.

Bet, atrodo, kad galima ir kitaip. Verslininkai išsiaiškino, kad Neringa K. sukaupė apie 600 eurų skolos už žemės mokestį.

2016 m. buvo inicijuota skolos išieškojimo byla, tačiau kokie konkrečiai buvo padaryti žingsniai, kokių pastangų padėta, siekiant rasti jau minėtą skolininkę, neatskleidžiama.

Kilusias abejones sustiprino verslininkus pasiekusi žinia, kad dėl susidariusios skolos, kurios išieškojimu turėjęs užsiimti antstolis, gali būti inicijuotas Neringai K. priklausančio žemės gabaliuko pardavimas iš varžytinių.

Į greičiausiai gerai apgalvotą Neringos K. žemės perėmimo planą netikėtai įsikišo save socialiai atsakingais vadinantys kauniečiai. Jie ėmė ir apmokėjo sukauptą skolą. Šis netikėtas žingsnis sukėlė galimų žemės perėmėjų reakciją, nes planas nusipirkti parduodamą iš varžytinių žemę subliūško.

Prisistatė žaibiškai

"Kauno dienai" Draugystės gatvėje įsikūrę verslininkai pasakojo, kad reakcijos laukti ilgai nereikėjo – tarpininkais prisistatę Saulius Kutka ir Andrius Tamulionis mėgino išsiaiškinti, koks čia interesas trukdo jiems įsigyti žemę. Aiškinantis susidėliojo abejones patvirtinantis paveikslas, kad dėmesio centre atsidūrusios žemės perėmimas vyksta ne visai teisėtai.

Verslininkai "Kauno dienai" kelis kartus pakartojo, esą vadinamieji tarpininkai neslėpė apeinantys įstatymais apibrėžtus žemės perėmimo kelius ir kad nevisiškai teisėtai čia viskas vyksta bei kad Neringa K. išties mirusi.

Tokia reakcija tik sustiprino verslininkų pasiryžimą užkirsti kelią galbūt neteisėtam žemės perėmimui. Tačiau tai padaryti nebuvo pajėgūs. Nepavykus Neringos K. priklausančios žemės parduoti iš varžytinių, įvyko netikėta dovanojimo procedūra, ir taškas.

Akvilės Snarskienės nuotr.

Verslininkus šokiravo žinia, kad keli sklypo bendraturčiai jiems priklausančias sklypo dalis tiesiog padovanojo asmenims, su kuriais esą neturi jokių giminystės, draugystės ryšių. Verslininkų duomenimis, naujaisiais žemės savininkais tapo S.Kutka, A.Tamulionis ir dar trys asmenys.

S.Kutka "Kauno dienai" patvirtino žemės sklypą gavęs dovanų. "Padovanojo", – sakė jis, tačiau, kokie ryšiai sieja su žemę dovanojusiais asmenimis, S.Kutka neatskleidė. Tiesa, jis neslėpė dovanos forma gavęs ne vieną sklypą Kaune.

Žemės dovanojimas nepažįstamiesiems atrodo mažų mažiausiai keistai. Vertinant kontekstą, iš kurio aiškėja, kad minėtos žemės gabaliukus siekta pirkti ir parduoti, kyla dar daugiau klausimų.

Teisėsaugos neišjudino

Skundai dėl galbūt neteisėtų veiksmų su žeme, perėję žemesnes instancijas, pasiekė Generalinę prokuratūrą. Tačiau pareigūnai čia neįžvelgė viešojo intereso pažeidimų ir nematė reikalo įsikišti į privačių asmenų sandorius bei apginti realiai negalinčių apsiginti asmenų teises.

Prokurorai aiškina, kad iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad Neringos K. paskutinė gyvenamoji vieta nurodyta būtent ta, pagal kurią skolą siekė išieškoti antstolis. Taip pat nurodytas moters sutuoktinis.

Prokurorai aiškina neturintys teisinio pagrindo ieškoti duomenų apie privataus žmogaus mirtį kitoje valstybėje ir juo labiau JAV, su kuria Lietuva nėra sudariusi savitarpio teisinės pagalbos sutarties civilinių teisių santykių srityje.

Prokurorai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dovanojimo sutartys  padarytos tarp fizinių asmenų dėl privataus turto – žemės sklypo dalies – perleidimo, t.y. susijusios tik su keleto žemės sklypų bendraturčių interesais. Išdėstytame žemės dovanojimo procese pareigūnai neįžvelgia nieko apsimestinio. Tačiau, net jei būtų pastebėta kokių nors teisės aktų pažeidimų, tai dar nebūtinai turėtų būti traktuojama kaip viešojo intereso gynimas.

Procedūriniai pažeidimai, galbūt lėmę atitinkamus pažeidimus, tačiau neišėję už kelių asmenų interesų sferos, nelaikomi turintys esminės reikšmės valstybės ar visuomenės interesams.