Spalvinga biografija

"Paskutinį kartą su Kęstu matėmės prieš kelis mėnesius. Vilniuje dalyvavome Gedimino Zujaus projekte. Virtualiu laiku bandėme viešėti Australijoje, Amerikoje ir groti su tenykščiais ansambliais. Tai buvo mūsų paskutinis pasimatymas", –  nuolatinį scenos partnerį džiazo scenoje prisiminė P.Vyšniauskas.

K.Lušas porą metų kovojo su plaučių vėžiu. Vienu Kauno bohemos veidų vadinamo K.Lušo sceninė biografija plati ir spalvinga. Vieniems jis legendinis džiazo muzikantas, kitiems "Pirmo baliaus" kompozitorius ir prodiuseris.

Dar kitiems – legendinės džiazo dainininkės Marinos Granovskajos bendražygis ir nuolatinis saksofonininko P.Vyšniausko partneris. "Gaila, labai gaila", – kaip ir K.Lušas, daugžodžiavimu nepasižymintis P.Vyšniauskas pabrėžė netektį.

1978 m. pradėjęs muzikinę veiklą, 1980 m. K.Lušo vadovaujamas profsąjungų džiazo ansamblis tapo "Liepojos gintaro" laureatu. O konkurse "Gintarinė triūba" Kaunas pelnė absoliučiai geriausio kolektyvo vardą. Pripažintas geriausiu instrumentalistu jau minėtuose ir Birštono festivaliuose.

Spontaniškas amžinai

P.Vyšniauskas vardijo scenas Lietuvoje, Sibire, užsienyje, kuriose muzikine kalba bendravo su K.Lušu.

"Mes labai gerai sutardavome. Mums nereikėjo daug kalbėti, ką darysime. Mes matėme viena kryptimi. Nepaprastai talentingas buvo", – dėstė P.Vyšniauskas.

Maždaug penkiolika metų K.Lušas atidavė popmuzikai. Tuo metu džiazo atlikėjai nutolo. P.Vyšniauskas prisiminė, kaip K.Lušas vis norėjo uždirbti daug pinigų. "Po to kai jis juos uždirbo, jo svajonė buvo namuose turėti gerą fortepijoną. Buvo praėję gal penkiolika metų, gal daugiau. Paklausiau: "Ar įgyvendinai svajonę? Ar esi laimingas?" Jis įgyvendino svajonę, bet nepasakė esantis laimingas, nes ne piniguose esmė ir laimė", – kolegos žodžius prisiminė P.Vyšniauskas.

Kone visuose ankstesniuose K.Lušo interviu minimas Kauno menininkų namų periodas. Menininkai – taip anuomet buvo vadinami menininkų namai. P.Vyšniauskas taip pat šviesiai mena ši laiką, kai atvažiuodavo iš Vilniaus pagroti su K.Lušu.

"Mes su Kęstu Kauno menininkų namuose įrašėme tokį spontanišką koncertą dviese. Buvo kokie 1986-ieji. Tas koncertas yra nufilmuotas. Paskui darėme įrašą, kurio režisierius buvo Giedrius Litvinas. Tas įrašas atsidūrė Londone, "Leo Records" įrašų įmonėje. Tai buvo vienas pirmųjų džiazo muzikos įrašų užsienyje", – P.Vyšniauskas viliasi, kad šis įrašas atgims DVD.

Jis įgyvendino svajonę, bet nepasakė esantis laimingas, nes ne piniguose esmė ir laimė.

Tokių nėra daug

Kauno poetas Kęstutis Navakas su K.Lušu nebuvo artimi bičiuliai, tačiau nuolat susitikdavo, ypač tuo metu, kai muzikantas turėjo savo repeticijų salę Kauno menininkų namų rūsyje. "Buvo itin nedaugiažodis, ištarmė visiškai atitiko jo vikingo išvaizdą, tačiau kalbėdavo iš esmės. Apie viską turėjo labai aiškią, kartais kategorišką nuomonę.

Prisimenu jį išeinant iš salės "Kaunas Jazz" koncerto metu, prisėdant ir pasakant: jie ne taip groja. Kęstutis buvo nepakantus žmonėms, kurie "ne taip groja" ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Patį jį prisimenu kaip įstabų kompozitorių ir virtuozišką klavišininką, iš labiausiai įsiminusių kūrybos etapų paminėčiau jo bendradarbiavimą su puikia to meto Kauno džiazo vokaliste Marina Granovskaja.

Kęstutis atrodė ne itin patogus bendraujant, nes nieko nevyniodavo į vatą, nesistengdavo įsiteikti. Tai buvo garbingas žmogus, kuris niekad nemelavo. Tiek savo kūryba, tiek pasisakymais, tiek gyvenimu. Tokių žmonių nėra daug, tad labai skaudu išgirsti, kad liko dar vienu mažiau", – mintimis pasidalijo K.Navakas.

Velionis bus pašarvotas sekmadienį 15 val. Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios šarvojimo salėje (V.Krėvės 95A). Šv. Mišios Gerojo Ganytojo bažnyčioje bus aukojamos pirmadienį 8 val. Karstas išnešamas pirmadienį 14 val. Laidojimo ceremonija vyks Seniavos kapinėse.