Įtampa ir mobingas

Prasta darbo atmosfera besiskundžiantys „Ekoagros“ specialistai tikina nesulaukiantys vadovų reakcijos ir palieka įstaigą. Anonimais pageidavę likti darbuotojai pasakojo, kad, užuot konstruktyviai diskutavusi ir bandydama normalizuoti santykius, direktorė Virginija Lukšienė esą atvirai deklaruoja, turinti „stogą“ Seime. Ji „Ekoagros“ direktore tapo prieš dvejus metus.

„Kauno dienai“ V.Lukšienė tikino, kad jokių darbuotojų nusiskundimų nesulaukusi, o pernai buvo daromas psichosocialinių veiksmų tyrimas, kuris esą neparodė kažkokių grėsmių.

Virginija Lukšienė/„Ekoagros“ nuotr.

„Šiuo metu jis vėl kartojamas, todėl net negaliu komentuoti tokių teiginių. Esame atviri ir demokratiški, tai prielaidos apie galbūt netinkamus atvejus, gal dėl asmeniškumų ar kitų dalykų, bet mes turime labai stiprią darbo tarybą, kuri atstovauja darbuotojų interesams“, – tikino V.Lukšienė.

Tačiau ŽŪM atstovai neslėpė, kad sulaukė signalų apie ne itin gerą mikroklimatą ir net apie galimą darbuotojų mobingą „Ekoagros“.

„Ministerija buvo gavusi skundų, susijusių su minimomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, planuojama atlikti vidaus auditą“, – „Kauno dienai“ patvirtino ministerijos atstovai.

Neteisėti atleidimai

„Ekoagros“ darbuotojai pasakojo, kad dirbti įtaigoje darosi vis sudėtingiau, nes principingi specialistai persekiojami. Esą kitokią nei direktorės poziciją turintys darbuotojai išgujami. Tam nesibodima eikvoti valstybės lėšų, o darbo santykiai nutraukiami pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus.

Šių metų birželį Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo buvusios „Ekoagros“ darbuotojos ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir paskelbė jai palankų sprendimą. Neteisėtai atleistai darbuotojai valstybei priklausanti įmonė turės sumokėti daugiau nei 40 tūkst. eurų

„Ekoagros“ vyriausiąja finansininke dirbusiai moteriai 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji informuota, kad jos atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir jos pareigybė naikinama.

Tačiau moteris teismui nurodė, kad atleidimo dieną, priešingai nei įspėjime buvo nurodyta, vyriausiojo finansininko pareigybė nebuvo panaikinta. Taigi, viešojoje įstaigoje „Ekoagros“ nebuvo įvykusių jokių darbo organizavimo pakeitimų, dėl kurių finansininko funkciją būtų pagrindo laikyti pertekline.

Teismas palygino buvusios darbuotojos vyriausiojo finansininko pareigybės ir po struktūrinių pakeitimų patvirtintos vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą ir nurodė, kad abiejų pareigybių turinys yra beveik identiškas, formaliai skiriasi tik pavadinimas ir šiek tiek lingvistiškai pakeista reikalaujamo išsilavinimo formuluotė, tačiau ji nedaro jokio esminio skirtumo.

„Ekoagros“ darbuotojai tvirtino, kad teismuose atsidūrė ir dar kelių galimai neteisėtai atleistų darbuotojų ieškiniai.

Prarado Ukrainos rinką

„Ekoagros“ vadove V.Lukšienė paskirta, kai žemės ūkio ministru buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Giedrius Surplys.

Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.

Dabar valstiečių proteguota vadovė sulaukia kritikos ir dėl pelningos Ukrainos rinkos praradimo. Dar 2018 m. tai sudarė reikšmingą įmonės pajamų dalį, tačiau dėl padarytų klaidų Europos Komisija (EK) sustabdė leidimą vykdyti sertifikavimo veiklą Ukrainos teritorijoje.

„Tai didesnės apimties atsakymas. Visa informacija pateikta EK. Ar ten įvyko klaidų, ar tiesiog techninės klaidos“, – V.Lukšienė tikino, kad įstaiga yra pateikusi EK jų pareikalautus dokumentus ir siekiama šią rinką susigrąžinti.

ŽŪM atstovai taip pat tikino, kad sertifikavimas esą sustabdytas laikinai ir laukiama galutinio EK sprendimo.

„Kauno dienai“ „Ekoagros“ darbuotojų pateiktais duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 410 tūkst. ha ekologinės žemės ūkio paskirties žemės, 210 ekologinių ūkių ir daugiau nei 540 tūkst. ha ekologinės laukinės augalijos plotų. Apie 80 proc. viso Ukrainos ekologiškos produkcijos eksporto yra skirta Vakarų Europos rinkai, todėl „Ekoagros“ buvo reikšminga Ukrainos ūkininkų partnerė, sertifikuodavo grūdines, ankštines ir aliejines kultūras bei laukinę augaliją – grybus, riešutus, uogas, žoleles. Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Panašu, kad dėl Ukrainos rinkos praradimo nei „Ekoagros“, nei ŽŪM per daug neišgyvena. „Akcentuotina, kad įstaiga veikia kaip ne pelno juridinis asmuo. Sustabdžius sertifikavimo darbus Ukrainoje įstaiga žymių pajamų praradimų nepatyrė“, – situacija bandė glaistyti Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu iš trečiųjų šalių „Ekoagros“ paslaugas teikia Baltarusijai, Rusijai, Tadžikistanui ir Kazachstanui. „Tai sudaro nedidelę dalį įmonės veiklos, tai labiau kaip veiklos diversifikacija. Nors tai nepagrindinė, bet reikšminga įmonės veiklos dalis“, – pripažino „Ekoagros“ direktorė V.Lukšienė.

„Ekoagros“ vadovė tikino, kad dėl kitų trečiųjų šalių sertifikavimo įmonė pastabų nesulaukė. „Kol kas neturime jokių pastabų iš EK, jie vis dar nagrinėja mūsų pateiktus dokumentus ir statusas kol kas nepakeistas“, – dėstė ji.

Pasak darbuotojų, už trečiųjų šalių, taip pat Ukrainos, rinką iki tapdama įstaigos vadove buvo atsakinga tuometė plėtros vadovė V.Lukšienė ir II sertifikavimo skyriaus vadovas. „Kauno dienos“ šaltinių teigimu, EK sertifikavimo teisę sustabdė gavusi duomenų, kad „Ekoagros nė netikrinant kai kurioms Ukrainos bendrovėms būdavo suteikti ekologinį ūkininkavimą atitinkantys sertifikatai.

„Ministerijos žiniomis V.Lukšienė iki tol, kol užėmė direktoriaus pareigas, neturėjo suteiktų įgaliojimų ar buvo atsakinga už trečiųjų šalių ūkio subjektų sertifikavimą. Įstaiga šią veiklą vykdė pasitelkdama visus įstaigos žmogiškųjų išteklių resursus iki buvo įsteigtas atsakingas V sertifikavimo skyrius“, – tęsė ŽŪM atstovai.

EK konstatavo, kad keliems klientams Ukrainoje „Ekoagros“ kontrolės priemonės nebuvo taikytos, o tik remtasi buvusios kontrolės įstaigos sprendimu, ir importo sertifikatai tokiems klientams buvo išduoti. Kadangi pagal EK gaires Ukraina yra šalis, kuri priskirta aukštos rizikos grupei, šios šalies klientams turėjo būti atliktos „Ekoagros“ papildomos patikros.

Dėl „Ekoagros“ veiklos aplinkybes narpliojanti STT teigia, kad kol kas „neturinti žiniasklaidai teiktinos informacijos“.

Įtarimai korupcija?

Dar 2019 m. ŽŪM pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, apie korupcijos riziką prabilo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – konstatavo STT atstovai.

Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai galėjo pateikti duomenis, kad jų produkcija neužteršta. Faktiškai taip buvo sumažinta kontrolė ir sudaryta galimybė piktnaudžiauti.

Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Be to, tuomečio žemės ūkio ministro G.Surplio įsakymo galiojimas atgaline data sudarė išskirtines sąlygas ūkininkams, kuriems jau buvo taikytos sankcijos už pažeidimus naudojant neleistinas chemines trąšas. STT ministerijai pasiūlė tobulinti taisykles ir jų netaikyti atgaline data.

Kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai įtarė, kad pakeitimų atsirado neatsitiktinai – esą pagal ministro pasirašytus pakeitimus atgaline data teisę gauti paramą įgyja ūkininkai, kuriems parama buvo atimta už chemikalų naudojimą.

Paklausta dėl įstaigai „Ekoagros“ pradėtų ikiteisminių tyrimų, STT pateikė diplomatišką atsakymą: „Dėl atliekamų tyrimų šiuo klausimu žiniasklaidai teiktinos informacijos neturime.“ Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad kol kas dėl galimos korupcijos įtarimai niekam nepareikšti. Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.