Daug pranašumų

Nėra efektyvesnės transporto priemonės nei dviratis. Degalų sąnaudos – lėkštė košės trisdešimčiai kilometrų. Remonto išlaidos taip pat juokingos – dažniausias tai kainuoja mažiau, nei pakeisti perdegusią automobilio lemputę.

Dviratininkai mieste išsprendžia daugybę problemų: skirtingai nei automobilių vairuotojams, jiems nereikia daug vietos stovėjimui, jie nesudaro eismo spūsčių. O kur dar sveikata! Važiavimas dviračiu gelbėja ir nuo nutukimo.

Dviračių infrastruktūros kūrimo kaina, palyginti su automobilių, apgailėtina. Deja, bet už miesto kūrimą atsakingi žmonės į dviračius žiūri taip, tarsi jais važinėtų tik močiutės karvių melžti – nerasi nei kur pritvirtinti dviratį, nei reikalingų takų.

Sezonas seniai atidarytas

Šiandien sukanka mėnuo, kaip atidariau dviračių važinėjimo sezoną. Juo važinėju kasdien, o ne tik savaitgaliais. Bandžiau skaičiuoti, kiek kilometrų numyniau, bet ties penkiais šimtais susipainiojau ir pamiršau.

Susidarė įspūdis, kad, be manęs, dviračiais kasdien mieste važinėja dar kokie trys kauniečiai. Juos jau atpažįstu iš veidų. Vis dėlto dviratininkai Kaune nėra laukiamiausi, ir štai kodėl.

Tikras dviračių takas Kaune yra tik vienas – dešiniajame Neries krante nuo P.Vileišio tilto iki Šilainių.

Visi kiti, geriausiu atveju, yra tik linijomis padalytas išsikraipęs šaligatvis. Važiuodamas turi rinktis – nardyti tarp užsižiopsojusių pėsčiųjų ar važiuoti gatvės kraštu.

Pikti pėstieji

Pirmiausia pakalbėkime apie pėsčiuosius miesto širdyje – Laisvės alėjoje. Dardu aš tuo pseudodviračių taku, sukiojuosi tarp didesnių skylių šaligatvyje ir svarstau: "Gerai aš čia darau, nesmardinu miesto automobiliu, kitiems palieku stovėjimo vietų, nelaužau kitų automobilių buferių. O ir seniai buvau poliklinikoje – gerai, neužimu močiučių vietos." Ir staiga dvi močiutės žengia į dviračių taką nė nežiūrėdamos. Įvertinu situaciją, kad iki susidūrimo – dar sekundė, ir galvoju, ką daryti. Gal kliudyti rankinuką "ragais", gal staigiai nuspausti stabdžius, sustoti ir taip išgąsdinti. Vis dėlto skubėjau, taigi tiesiog apvažiavau pagarbiu 30 cm atstumu. Išgirdau tolumoje nuaidint: "Aš iš viso uždrausčiau tuos dviračius!"

Kitą kartą motina su vaiku, daugiausia trejų metų amžiaus, sugalvojo pažaisti futbolą ant dviračių tako ties Laisvės alėjos fontanu. Spyriau į tą kamuolį, nulėkė iki pat Soboro. Nėra čia ko – čia krepšinio kraštas.

Kelionės gatvėmis

Taip, man greitai atsibodo keisti nuotykiai su pėsčiaisiais, tad dabar  beveik visada važiuoju gatvėmis. Tai nėra labai saugu.  Vakarų šalyse gatvių pakraščiai būna rezervuoti dviratininkams – nudažyti kita spalva, atskirti mažu borteliu ar ryškia linija, o pas mus gatvių kraštai rezervuoti duobėms. Važiuoji – ir žiojasi priešais tave didžiulės duobės.

Tikras duobių aštriais kampais festivalis. Kur tik koks kanalizacijos įrenginys, tai žinok, kad jis bus 25 cm žemesnis už asfalto lygį, o dar tarpai bus vertikalūs, tokio pat pločio kaip tavo dviračio padanga. Įvažiuoji į tokį – ir mirtis, nes iš paskos rieda troleibusas, kuris gali ir nesustabdyti.

Kas kartą leidžiantis nuo Aleksoto kalno, jo pabaigoje persirikiavęs į antrą juostą važiuoti Centro link, žaidi išgyvenimo žaidimą. Pasiekęs gerą greitį, netrukus susiduri su 100 m begėdiškai išklaipytu asfaltu. Dviratis pradeda šokinėti, skersuoti, vairas plyšta iš rankų. Čia bene pavojingiausias kalnas iš visų Kaune.

Pakalbėkime apie vairuotojus

O dabar apie tai, kas  mane stebina labiausiai, – vairuotojus. Šiemet tik vienas septintos kartos BMW mane bandė priremti prie bortelio. Visi kiti neskuba lenkti, laikosi psichologiškai patogaus atstumo, praleidžia pirmą į posūkį. Kai važiuoji tarp spūstyje stovinčių automobilių, niekas nepypsi ir replikų nelaido.

Teko porą metų važinėti dviračiu Vilniuje, tai kas kelias dienas koks nors nesusipratėlis sustodavo paaiškinti, kad čia jų kelias, o aš turiu važiuoti tuo mėnulio paviršiumi vadinamu dviračiu taku.

Tikriausiai girdėjote istoriją prieš kelias savaites, kai vienas pilietis visureigiu vijosi dviratininką per pusę Vilniaus ir, jį pavijęs, pervažiavo dviratį?

Taip, sostinėje  visko atsitinka, tad aš džiaugiuosi, kad Kaune žmonės mąsto kitaip. Tai suteikia vilties, kad ir miesto galvos kada nors sugalvos nutiesti vieną ar kitą normalų dviračių taką.

Kauno rajono savivaldybė jų tiesia daug. Bet tai kurortiniai dviračių takai. Ar labai dažnai važiuosite į Kačerginę dviračių taku? Tris kartus per sezoną? Miestui, pasauliui ir jums patiems būtų geriau, jei jūs tris kartus per savaitę nuvažiuotumėte į darbą dviračiu. Ar į Senamiestį, ar į Santaką, ar Ąžuolyną, ar į Panemunės šilą.

Dviratis yra stebuklingas dalykas. Pagal fizikos dėsnius jis neturėtų važiuoti – sužinojome, kad galime juo važiuoti tik nuolat krisdami, nuolat atsikeldami ir nepasiduodami. Tai labai gražus žmogaus valią iliustruojantis reiškinys. Nors, jei turėčiau "Rolls-Royce", tikriausiai irgi kitaip žiūrėčiau į keliavimą darban.

Komentaras

Linas Vainius

Dviračių entuziastas, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys

Dviračių takų sistema Kaune vystoma nepakankamai. Kaip plečiasi ir auga miestas, kaip plečiasi gatvių tinklas, taip turėtų būtų vystomi ir dviračių takai. Jų daug kur nėra, tad tenka važiuoti šaligatviais ar gatvėmis. Čia nesijaučia, kad būtų labai saugu. Važiuojant gatve reikia, kaip ir visų transporto priemonių vairuotojams, būti atidiems, dairytis, nedaryti staigių judesių. Vieni vairuotojai mato dviratininkus, kiti – nemato. Bene didžiausia problema yra chuliganiškas vairavimas, posūkių nerodymas. Tai pavojinga visiems – ir vairuotojams, ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Susidūrus dviem automobiliams, vairuotojus dar apsaugo kėbulas, o pėstiesiems ar dviratininkams tokie susidūrimai daug skaudesni. Kultūros turėtų laikytis ir dviratininkai. Tikrai nereikia spardyti veidrodėlių, kaip bandė vaikinas Vilniuje, o po to pervažiavo jo dviratį. Bet ten toks kvailys tokį patį sutiko – tikrai taip nereikia daryti.

Laukia nemažai permainų

Šiais metais šalia Savanorių prospekto ir Veiverių gatvės turėtų būti nutiesti nauji dviračių takai. Jie susijungs su Kauno rajone esančiais dviračių takais.

"Tiek Savanorių prospektu, tiek Veiverių gatve juda dideli automobilių srautai. Nutiesus dviračių takus, šias trasas bus galima saugiai ir patogiai įveikti važiuojant dviračiu", – įsitikinęs Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Veiverių gatvė

Veiverių gatvės dviračių tako ilgis sieks 5 km. Jis bus tiesiamas dešinėje gatvės pusėje važiuojant nuo centro. Beveik per visą gatvės ilgį dviračių takas bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių takas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami ES ir Kauno miesto biudžeto lėšomis. Planuojama, kad realūs įrengimo darbai bus pradėti šių metų viduryje.

Savanorių prospektas

Kairėje Savanorių prospekto pusėje (važiuojant nuo Centro) planuojamo dviračių tako ilgis sieks apie 6,5 km – jis prasidės miesto Centre ir tęsis iki sankryžos su Pramonės prospektu. Taką planuojama įrengti rekonstruojant šiuo metu esantį šaligatvį ir išnaudojant laisvus tarp šaligatvio ir gatvės esančius plotus.

Parengus techninį projektą, paaiškės, kiek šie darbai kainuos. Šiam projektui taip pat bus naudojamos ES ir Kauno miesto biudžeto lėšos. Darbus planuojama pradėti kitų metų antroje pusėje.

Marvelė

Dviračių takas Marvelėje jau sujungė miestą su rajonu, tad kauniečiai dabar vaizdingu maršrutu šalia Nemuno gali pasiekti Kačerginę.

Daugiau planų

Šiais metais planuojama Pramonės ir Taikos prospektuose, Kovo 11-osios, T.Masiulio, R.Kalantos ir kitose gatvėse esančius šaligatvius pritaikyti dviratininkų eismui.

"Didieji projektai ties Savanorių prospektu ir Veiverių gatve yra būtini. Tai labai svarbūs projektai, nes, neturint reikiamos infrastruktūros negali tikėtis, kad daugiau kauniečių persės ant dviračių. Manau, kad visuose šiuolaikiniuose miestuose yra siekiama, kad kuo daugiau žmonių važiuotų dviračiais, naudotų juos savo kasdieniams poreikiams, o ne tik pramoginiams tikslams. Taip pat reikia siekti, kad kuo daugiau dviratininkų važiuotų miesto Centre – taip ir ekologiškumo problema, ir visos kitos būtų išspręstos kompleksiškai", – teigė Kauno miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis.