Sizifo darbas

„Pagrindas – entuziazmas ir noras kažką keisti“, – sakė bendruomenės centro vadovas Sigitas Sidaravičius, šioje veikloje kaip entuziastas dalyvaujantis jau daugybę metų. „Visas mano gyvenimas yra labai daug savanorystės“, – kalbėjo vyras, daugiau kaip 60 kartų tapęs kraujo donoru, dalyvaujantis „Rotary“ ir Raudonojo Kryžiaus veikoje, savanoriaujantis Jaunimo linijoje.

Dalis bendruomenės centro veiklos, pasakak pašnekovo, prilygsta tarsi Sizifo darbui, kai tenka rašyti raštus savivaldybei. Pavyzdžiui, dėl, gyventojų nuomone, pavojingų atkarpų, kuriose dėl siaurumo kyla avarinių situacijų ir net eismo įvykių. Prašoma, kad tose vietose nupjautų medžius, jog avarijų pasekmės būtų ne tokios skaudžios.

Jis minėjo, kad įžvelgiama grėsmė, jog ant naujojo pėsčiųjų tako gali užvirsti senų medžių – parašytas raštas savivaldybei. Išsiųstas ir pastebėjimas dėl kelio ženklų, sumontuotų viduryje pėsčiųjų tako.

„Yra naujas nuvažiavimas nuo Romainių kalno. Pėsčiųjų take yra įrengti du kelio ženklai. Leidžiantis su dviračiu yra pavojus kliudyti šiuos ženklus ir susižeisti. Kaip išspręsti? Ženklas, draudžiantis leistis dviračiu, bet kažin, ar kas juo vadovaujasi. Ar tai tikrai geras sprendimas?“ – klausė S. Sidaravičius.

Pasirūpino bokštu

Viena įgyvendintų Romainių gyventojų idėjų itin nuskambėjo per socialinius tinklus. Ja patenkinti ir patys organizatoriai.

„Savo iniciatyva susiorganizavome, kad būtų nugriautas nebenaudojamas ir griūvantis vandens bokštas Romainių g. 15.“ – apie įgyvendintas idėjas pasakojo S. Sidaravičius.

Ir pridūrė: „Kartais gal kažkiek avantiūriškai imamės, bet rezultatas išeina geras. Prieš kelerius metus sugebėjome nusipirkti tą vandens bokštą už simbolinius grašius. Šis trisdešimties metrų bokštas kadaise aprūpindavo gyvenvietę vandeniu, kai čia dar buvo Kauno rajonas. Šalia yra dvi tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, treniruokliai. Prisivežėme smėlio, sutvarkėme tinklinio aikšteles. Bet bokštas buvo tarsi tiksinti bomba, kad kažkas negero atsitiks“.

Bendruomenės aktyvistai susirado bendrovę, kuri užsiima griovimu. Pastaroji apsiėmė nugriauti, viską sutvarkyti, išvežti statybines atliekas, išregistruoti buvusį statinį, nes bendruomenė pinigų tam neturėjo. Sutiko mainais į metalo laužą, kurį rado bokšto viduje.

S. Sidaravičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Tinklinio aikštelė

Bendruomenės centro iniciatyva vyksta daug dalyvių pritraukiantys tinklinio turnyrai. „Dalyvauja žaidėjai nuo Palemono iki kažin kur. Ir iš kitų miestų atvyksta. Būna vasaros, rudenio turnyrai. Toje vietoje visuomet buvo daug smėlio. Šalia buvo tas vandens bokštas, buvo nemažai laisvesnės vietos, savivaldybė nusprendė pastatyti treniruoklius ir liko laisvos vietos. Parašėme projektą dėl finansavimo tinklinio aikštelėms įrengti. Atsirado, kas organizuoja turnyrus“, – kaip viskas vyko pasakojo S. Sidaravičius.

Jis neslėpė, kad bendruomenės centro veikla – tai nuolatinis procesas, o ne tik atskirų sumanymų įgyvendinimas ir lapo užvertimas iki kito projekto.

„Tenka prižiūrėti viską, kas vyksta savame kieme, – kiemu vadindamas Romainius kalbėjo S. Sidaravičius. – Ką tik tvarkė vieną iš gatvių. Žiūrime, kad pagal brėžinius į savo aikštelę neįsivešime smėlio. Tinklinio aikštelėse smėlio reikia vis naujo – atnaujinti. Ėjome diskutuoti su rangovu. Išprašėme, kad nuleistų šaligatvio bortelį, kad sunkvežimis įvažiuotų su smėliu. Arba jeigu organizuotume renginį Joninėms ir prireiktų scenos.“

„Stebi ir diskutuoji. Didelis triukšmas buvo dėl pastato vietoje benzino kolonėlės. Pusė kaimo nori, kad būtų prekybos centras, kitai pusei blogai, nes didesnis transporto srautas ir kt. Nenukirpta gyvatvorė, mėtosi šiukšlės – nesusitvarko prekybos centras. Rašai, skambini, prašai, aiškini. Gauni neigiamą atsakymą, tada vėl kreipiesi“, – nenutrūkstamą procesą apibūdino pašnekovas.

Prisideda ir gyventojai

Iš pokalbio tampa aišku, kad bendruomenės centrui Romainiuose nėra situacijų „ne gyventojų reikalas“. „Dabar domimės dėl Medekšinės g. 6, kur suplanuotas vaikų darželis, medicinos punktas, biblioteka ir bendruomenės centras. Diskusijos dėl to buvo jau prieš dvejus metus, bet statybos kol kas nevyksta. Klausi, ko trūksta. Arba vienam gyventojui planuose dingo galimybė pravažiuoti iki namų. Aiškiniesi. Pasirodo, nubraižytas patekimas pro kitur. O tas kitur – pelkė ir kūdra. Jam už savo lėšas tiestis kelią? Vėl eini, domiesi. Kiek žinau, galų gale žmogui buvo paliktas privažiavimo servitutas“, – kalbėjo S. Sidaravičius.

Atskiriems sumanymams įgyvendinti bendruomenės centras rašo ir teikia projektus finansavimui gauti. Į tai įeina ir šventinės nuotaikos kūrimas pastatant ir papuošiant Romainių Kalėdų eglę, surengiant šventinį renginį.

„Kai kurios šeimos laukia būtent Kalėdų eglės įžiebimo šventės Romainiuose. Rengiesi Kalėdų seniu ir eini. Vietinė siuvėja parūpina Kalėdų senio kostiumą“, – apie įvairius vaidmenis, kurių tenka imtis, užsiminė S. Sidaravičius.

Dalies iniciatyvų išlaidos padengiamos iš bendruomenės narių mokamo nario mokesčio. Jį moka 100 žmonių. Kiti prisideda atskirai prie tam tikrų iniciatyvų. Verslas irgi nelieka abejingas.

Dėmesys istorijai

Smagu pasidžiaugti sėkmingai įgyvendintais projektais, tačiau kai kurios pastangos taip ir lieka nugulusios į stalčius. „Kartais keikiesi ir nebesinori nieko daryti, nes pavargsti. Bet yra bendruomenės taryba“, – apie palaikymą ir komandą kalbėjo S. Sidaravičius. Taryboje – dešimt žmonių. Apsitaria, kas vyksta, kas ką planuoja, kas įvyko, kokį atsakymą iš kur gavo, pasiskirsto darbais, pasidalija idėjomis.

Romainių bendruomenės centras veikia jau daugiau nei dvidešimt metų. Viena seniausių bendruomenių Kaune, daug dėmesio skirianti ir šios miesto dalies istorijai.

„Surandi seniausių kaimo gyventojų ir paprašai papasakoti, kur kas anksčiau buvo. Veikė kolūkis, buvo Veterinarijos akademijos mokomasis bandymų ūkis. Ten, kur dabar veikia picerija, anksčiau buvo gyvulių lavoninė. Tai yra istorija. Kur stovi namai – buvo laukai, ganėsi karvės. Romainiuoe kadaise mėgdavo ilsėtis Adomas Mickevičius. Yra jam skirtas atminimo akmuo“, – pasakojo S. Sidaravičius, ir kitus vietinius gyventojus įtraukęs į istorijos detektyvus su klausimais, ar žino, kaip atrodo Romainių dvaras, ką reiškia Medekšinės dvaras.

„Romainiuose yra vienas seniausių ąžuolynų, jame gyvena Europos bei pasauliniu mastu saugomas niūriaspalvis auksavabalis. Kadaise Romainuose buvo viena pagrindinių pagonių maldos ir amžinosios ugnies kūrenimo vietų. Iš kur kilęs pavadinimas „Romainiai“? „Ramybė, ramovė“, – klausdamas pats atsakė į savo klausimą bendruomenės centro vadovas, kuris Romainiuose apsigyveno dar vaikystėje, kai čia atsikraustė jo šeima.

Kaip gyvena Kauno bendruomenės?

Dienraštis „Kauno diena“ rengia straipsnių ciklą apie mieste veikiančias ir kuriančias įvairiausias bendruomenes. Pernai paminėtas Kauno bendruomenių centrų asociacijos veiklos 20-dešimtmetis. Per šį laikotarpį įgyvendinta nemažai iniciatyvų, tačiau bendruomenės nesustoja.

Dienraščio tikslas – pristatyti kartais tyliai veikiančias, bet entuziazmo nestokojančias bendruomenes.

Jūs taip pat galite pasiūlyti aprašyti vieną ar kitą bendruomenę ar jos iniciatyvą. Kreipkitės e. p. [email protected].