Ežerėlis nepanašus į apsnūdusį provincijos miestelį – čia vyksta daug renginių, atvyksta koncertuoti žinomų kolektyvų. Aktyvi vietos bendruomenė įgyvendina įvairius projektus, o verslas plečiasi, todėl į Ežerėlį dirbti žmonės traukia ir iš Kauno.

Kibo į projektus

Maždaug 2 tūkst. gyventojų turintis Ežerėlio miestelis per pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį buvo užsikrėtęs daugelį šalies regionų apėmusia apatija. Čia stūksojo apleisti pastatai, pradėtas remontuoti kultūros centras virto vaiduokliu. Dabar šie pastatai Kauno rajono valdžios ir pačių gyventojų pastangomis suremontuoti, juose įsikūrė bendruomenės namai, kultūros centras, bažnyčia. Anksčiau biblioteka glaudėsi dviejų kambarių daugiabučio butelyje, o dabar ji įsikūrusi erdviose gražiai sutvarkytose patalpose kultūros centre.

„Miestelyje gyvenimas pradėjo šviesėti nuo 2000 m., kai keli iniciatyvūs žmonės nusprendė patys imtis veiklos ir ėmė rengti įvarius projektus“, – pasakojo Ežerėlio kultūros centro direktorė Inutė Strašinskienė.

Ežerėlio gyventojai vieni pirmųjų rajone suprato, kiek daug galima pasiekti pasitelkus entuziazmą ir panaudojant įvairius Europos, valstybės fondus. Tai paskatino į bendruomenės veikla įsilieti ir vis daugiau žmonių.

Įvairių kartų gyventojai yra vieningi. Jie dažnai rengia bendras ekskursijas į kurortus, žymias šalies vietoves, dviračių žygius. „Tam, matyt, įtakos turi ir tai, kad esame atokiau nuo Kauno, nesame susvetimėję, labiau susitelkę“, – svarstė I.Strašinskienė.

Turi daug veiklos

Kultūros centre veikia devyni meno kolektyvai, du klubai – neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių "Bočiai". Jiems organizuojami įvairūs užsėmimai. Štai neseniai du mėnesius vyko neįgaliųjų darbo terapijos grupės užsiėmimai. Žmonės buvo mokomi gaminti įvairius dailiuosius dirbinius ir papuošalus iš odos.

Bendruomenės centro jaunimo klubas "Blyksnis" kasmet rengia tradicinį šventinį vakarą "Kalėdoms sugrįžta vaikai". Jame talentingi, jau išvykę studijuoti ar dirbti į kitus miestus vaikai sugrįžta ir parengia koncertinę programą. Miestelyje kasmet rengiama Kalėdų eglės įžiebimo šventė. Vasaromis vyksta miestelio šventė, į ją susirenka didžioji dalis gyventojų.

Bendruomenės namus daugiausiai lanko jaunimas. Čia jie bendrauja, sportuoja. Namuose yra treniruoklių salė, erdvė renginiams. Pasak Ežerėlio bendruomenės centro narės Jūratės Kuzmickienės, vasaromis čia rengiamos dieninės vaikų stovyklos. "Vaikams rengiami kūrybiniai užsiėmimai, jie bendrauja, žaidžia lauke įrengtoje žaidimų aikštelėje", – pasakojo ji.

Bendruomenės namų kieme už ES lėšas įrengtas ir daugiafunkcis sporto aikštynas. Ežerėlyje daug sportuojančio jaunimo, skinančių laurus šalies turnyruose, ypač stiprus vaikų kartingų sporto klubas.

Gyvena saugiau

Prieš kelerius metus Ežerėlio bendruomenė susirūpino ir saugumu miestelyje. Jie parengė projektą diegti vaizdo stebėjimo kameras. "Dabar miestelyje daug saugiau, – tvirtino J.Kuzmickienė. – Iš pradžių kai kurie kritikavo projektą, bet dabar visi tuo labai patenkinti."

Vaizdo kameros montuojamos įvairiose kitose miestelio vietose. Tam, kad jų efektyvumas būtų dar geresnis, bendruomenė parengė bendrą su "Lesto" projektą. Dabar gatvėse sumontuoti šviestuvai su judesio jutikliais. Jų šviesa stipresnė nei gatvės žibintų. "Kai kurie gyventojai patys pradėjo montuoti į gatves nukreiptus šviestuvus su judesio jutikliais, todėl daug, kur miestelyje tamsiu paros metu šviesu", – sakė J.Kuzmickienė.

Vaizdo kameras bendruomenė nusprendė susimontuoti supratusi, kad rajono policijos pajėgos nėra didelės, todėl greitai atvykti iškilus būtinybei negali. Anksčiau į šalia miestelio esančią aikštelę mėgdavo automobiliais suvažiuoti jaunimas iš aplinkinių gyvenviečių. Jie keldavo triukšmą, girtaudavo. Netoliese sumontavus vaizdo kamerą problemos neliko.

Šis Ežerėlio projektas atstovavo Lietuvai Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo Gerosios praktikos projektų pristatymo konferencijoje. Jos tema buvo "Policinių funkcijų vykdymas bendruomenėje". Ežerėlio bendruomenė buvo apdovanota Gerosios praktikos projekto sertifikatu.

"Ten išsiskyrėme tuo, kad kitų šalių projektų rengėjai buvo valstybinės institucijos", – kalbėjo J.Kuzmickienė.

Interneto plėtra

Ežerėlio bibliotekos vadovė Roma Mickevičienė džiaugėsi, kad miestelyje yra nemažai skaitančių vaikų ir suaugusiųjų. Čia nuolat lankosi per 300 skaitytojų, vyksta įvairūs literatūros renginiai. Taip pat bibliotekoje yra keturi kompiuteriai su interneto prieiga. "Čia namuose neturintieji interneto gali parašyti laišką, sumokėti internetu komunalinius mokesčius", – sakė R.Mickevičienė.

Miestelyje prieš dešimtmetį buvo rengiama nemažai kompiuterinio raštingumo kursų. Gal dėl to Ežerėlyje internetas dabar yra daugelyje namų, o tarp šios paslaugos teikėjų – nemenka konkurencija: dėl klientų grumiasi ne tik visoje šalyje ar Kaune veikiančios įmonės, bet ir vietos verslininkas.

Trūksta darbuotojų

Ežerėlio seniūnas Gedvydas Celiešius taip pat pastebi, kad palyginti nedideliame miestelyje išsilaiko netgi devynios maisto ir pramoninių prekių parduotuvės. "Taip pat čia veikia baldų įmonė, pavėsinių, žaidimų aikštelių gamintoja, danų kapitalo bendrovė, gaminanti Norvegijos rinkai rąstinius namus. Nuo seno veikia Durpių gavybos bendrovė", – pasakojo seniūnas.

Įdomu, kad kai kurios įmonės vežasi darbuotojus iš Kauno, Šakių, nes Ežerėlyje neranda reikiamų kvalifikacijos specialistų. Danų įmonėje dirbama su sudėtingais įrenginiais, todėl skiriamas dėmesys ne tik kvalifikacijai, bet ir saugumui – kiekviena rytą darbuotojai tikrinami alkotesteriu.

Nuo sovietmečio Ežerėlyje veikė Kauno siuvimo gamyklos filialas. Jį ketinta plėsti, nes išlaikyti tik 12 darbo vietų įmonei neapsimokėjo, bet neradus darbuotojų padalinio atsisakyta.

"Daugelis norinčiųjų dirbti jau darbuojasi, liko tik apie 70 nuolatinių bedarbių, kurie neturi didelio noro įsidarbinti ir mieliau renkasi viešuosius darbus bei pašalpas. Tik prašo juos skirti ne tada, kai miškuose auga mėlynės, spanguolės", – šyptelėja G.Celiešius.

Greitai prie miestelio įsikurs nauja gamykla, kur bus gaminamos popierinės kiaušinių pakuotės. "Ten bus įsteigta dar apie 150 darbo vietų", – sakė seniūnas.

Ežerėlio istorija

Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m., vokiečiams pradėjus kasti durpes. Per antrąjį pasaulinį karą Ežerėlyje naciai buvo numatę įkurti romų getą. Po karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.

1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse aktyviai veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai.

1956 m. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete. 1954–1997 m. veikė ligoninė, kuri nuo 1997 m. tapo slaugos namais. 1956 m. pastatyti kultūros namai, 1963 m. atidaryta biblioteka, 1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas. Tais pačiais metais įkurta pagrindinė miesto aikštė. Joje pastatytas skulptoriaus Algimanto Sakalausko sukurtas paminklas legendiniam šių vietų kunigaikščiui Striukiui.