„Lyg viduramžių bokštas išaugęs ar netyčia paliktas viduryje pievos ant Nemuno kranto. Tokią Zapyškio bažnyčią atsimenu iš senų laikų. Gerai, kad dar vaikams spėjau parodyti, kaip atrodė vienas iš 13 (trylikos) gotikinių stebuklų Lietuvoje. Nes dabar parodyti galėčiau tik cementinį pakilimo taką, kuris netrukus turės dar ir APŠVIETIMĄ, ir BASEINĄ upėje“, – savo feisbuko paskyroje rašo G. Landsbergis.

Pasak G. Landsbergio, tokie bažnyčios sutvarkymo darbai – naujas paminklas idiotizmui.

„Aš nerandu žodžių apibūdinti šitą vėlyvojo Rytų Europos barbarizmo monumentą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuriai kažkodėl vis dar atrodo, kad tai šauni idėja, kalba, kad sulauks daugiau turistų. Kur gi ne, tikrai sulauks. Kadangi nuslinkęs Gedimino kalnas nebėra turistinė naujiena, tai sucementuota gotikinė bažnyčia bus naujas paminklas idiotizmui, prie kurio reikia vežti žmones, idant parodytume, kaip elgtis negalima“, – teigė jis.

Aš nerandu žodžių apibūdinti šitą vėlyvojo Rytų Europos barbarizmo monumentą.

V. Kernagio teigimu, situacija, kai žaliuojančią pievą pakeitė betono sluoksnis aplink unikalią XVI a bažnyčią nustebino ne vieną. Pasak jo, viešai girdimi ne tik paveldo specialistų, bet ir architektų bendruomenės pareiškimai kelia klausimus, su kuo buvo derintas šis projektas ir kam pritarus vykdomi tokie aplinkos tvarkybos darbai. Todėl V. Kernagio iniciatyva į Seimo Kultūros komiteto posėdį buvo įtrauktas klausimas dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

„Viešai matomose nuotraukose vaizdas, kaip vykdomi tvarkybos darbai ir betonuojama pieva, – sukrečia. Todėl norisi ne tik išklausyti, bet ir gauti atsakymų iš bažnyčios tvarkymo darbus užsakiusius Kauno rajono savivaldybės bei sulaukti paveldosaugininkų vertinimo“, – akcentavo V. Kernagis.

Gotikinės bažnyčios pašonėje, vietoj buvusios pievos, išlieta didžiulė betono platforma. Socialiniame feisbuko tinkle savaitgalį išplatintas vaizdas sulaukė daug kontraversiškų vertinimų.

Pirmąjį Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013-aisiais parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija, primena ELTA. Tačiau, šis projektas neatitiko Europos Sąjungos nustatytų finansavimo sąlygų.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Kauno rajono savivaldybė, pasak rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, 2016 m. gegužės 27-ąją panaudos sutartimi perėmė iš Vilkaviškio vyskupijos laikinai ir neatlygintinai valdyti bei naudoti žemės sklypą ir pastatą. Dabar čia įgyvendinami du projektai, kurių tikslas – pritaikyti bažnyčios pastatą ir jo aplinką visuomenės poreikiams.

Tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės formuojamas 130 metrų ilgio pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais. O Zapyškio senojo miestelio teritorijos pritaikytos bendruomenės poreikiams.

R. Karbauskis: reikia išsiaiškinti visas aplinkybes

Seimo kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Zapyškio bažnyčios aplinkos pokyčiai sukėlė nemažą diskusiją visuomenėje, todėl jis sutiko su konservatorių iniciatyva įtraukti klausimą į posėdžio darbotvarkę. Tačiau R. Karbauskis, skirtingai nei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, neskubėjo vertinti prie bažnyčios išlieto betoninio tako. Anot jo, reikia išsiaiškinti visas aplinkybes.

„Labai norisi vieno iš opozicijos – ne viską reikia būtinai supolitinti. Galbūt yra kažkokių aplinkybių, kažkokia logika tuose sprendimuose, mes nežinome. Kadangi kilusi diskusija – reikia ir sprendimų. Aš pats dar nesuprantu (situacijos. – ELTA). Manau, kad tie, kurie komentuoja, taip dar nesupranta, bet kaip visuomet iš opozicijos pusės suryškinamos spalvos, o tik vėliau ryškėja aplinkybės. Nežinau, negaliu vertinti, dar neaišku, kodėl taip padaryta“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Kvietimai atvykti į posėdį išsiųsti Kauno rajono savivaldybės, Lietuvos architektų rūmų bei Lietuvos architektų sąjungos atstovams.

„Kernagis kreipėsi į mane, aš tam pritariau, nes matau viešoje erdvėje diskusiją. Aš neturiu jokios išankstinės nuomonės – nei teigiamos, nei neigiamos. Paprasčiausiai nežinau jokių aplinkybių. Suprantu, kad visuomenė nori atsakymų, kas iš tiesų ten padaryta. Todėl ir įtraukėme į posėdžio darbotvarkę klausimą, kviečiami svečiai, pašnekėsime ir suprasime“, – sakė R. Karbauskis.