– Dirbote „Menų spaustuvėje“. Kokia šios vietos esmė ir kokią naudą ji duoda Vilniaus miestui bei miestiečiams?

– Tai viena pagrindinių šiuolaikiniam scenos menui skirtų institucijų Lietuvoje, suteikianti sąlygas dirbti ne tik šiuolaikinio šokio kūrėjams, bet skatinanti aktyviai veikti ir kitų scenos meno sričių atstovus: šiuolaikinio, fizinio teatro, šiuolaikinio cirko, kitokio teatro vaikams ir t.t. „Menų spaustuvės“ vykdomos programos padeda augti nepriklausomiems, jauniems kūrėjams, pristato užsienio kūrėjų darbus, rengia užsienio rezidencijas, organizuoja net du tarptautinius festivalius.

Panašia institucija gali didžiuotis ir Klaipėdos miestas, o Kaunas, turėdamas didžiulį jaunųjų teatro ir šokio kūrėjų potencialą, stiprų tradicinį cirką ir po truputį besikuriančią šiuolaikinio cirko bendruomenę, neturi nieko panašaus. Kauno miestas tarsi juodoji skylė užsienio scenos menų žemėlapyje.

Miestas, neturėdamas nepriklausomos aikštelės, vadinamos „Black box“, praranda jaunąją ir naująją scenos meno kūrėjų kartą, užsisklendžia savyje ir neskatina vietinio scenos meno lauko atsinaujinimo. Tokios erdvės atsiradimas Kaune ne tik suteiktų galimybę jauniesiems kūrėjams dirbti su užsienio profesionalais, bet ir stipriai stimuliuotų Kauno kultūrinį lauką ir prisidėtų prie visos Lietuvos scenos meno lauko augimo ir naujų formų atsiradimo.

– Projekte „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatote Šiuolaikinio cirko ir šokio festivalio iniciatyvą. Kokie būtų tokio festivalio siekiai?

– Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys, ir „Aura“ yra padariusi didelį įdirbį šioje srityje, todėl yra pagrindas, ant kurio galima rengti tokius projektus. Šiuolaikinis cirkas yra socialiausia meno forma, pristatanti ryšius su kitomis scenos meno formomis. Šiuolaikiniame cirke galima išvysti viską: visas teatro formas, šokį, koncertą, grynąjį ar dokumentinį cirką ir pan., nes dažniausiai atlikėjai turi šiuolaikinio šokio, teatro ir cirko pagrindus. Visame pasaulyje šokio ir cirko sujungimas jau tapo tendencija. Siekiama, kad šių sričių atlikėjai susitiktų, atrastų vieni kitus ir būdus kurti ir dirbti drauge.

Šokio ir cirko meno kalba labai lengva bendrauti su žiūrovu, šio festivalio tikslas scenos meną perkelti į miesto gyventojams įprastą ir gerai pažįstamą aplinką – parkus, kiemus, turgus, mokyklas, galiausiai ateiti pas juos į namus. Šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas kūrėjams ir bendruomenei betarpiškai bendrauti. Sąlygas, kurių metu būtų atrandamos naujos kalbos, būdai kurti, naujos meno formos ir galiausiai veiklos, skatinančios bendruomeniškumą ir kūrybiškumą. Norime sugriauti įprastą sieną tarp kūrėjo ir žiūrovo.

– Kokias stipriąsias kultūrines Kauno puses įžvelgiate? Kuo šis miestas išskirtinis kultūrine prasme? Ką jis gali parodyti Europai ir pasauliui?

– Kaunas iš tikrųjų pilnas kultūros. Turime projektų, kuriais garsėjame visame pasaulyje. Išsiskiriame savo ištikimais teatro žiūrovais. Mėgstame klasikinę muziką ir dieviname džiazą. Truputį prisibijome šiuolaikinio meno, bet per Kauno bienalės atidarymus eilėje prie durų galime stovėti ir keletą valandų.

Jau turimas miesto kultūrinis pagrindas yra puiki terpė vystyti naujas idėjas, drąsiai žengti į ateitį ir įsileisti naujas šiuolaikiškas formas į visas sritis. Turime atsinaujinti, kad žengtume koja kojon su procesais, vykstančiais visame pasaulyje ir atidarytume duris bei langus visiems miesto svečiams.

Miesto potencialas yra didžiulis, tik reikia jį išlaisvinti. Kaunas – geografinis Lietuvos centras, bet jis turi tapti ir kultūriniu centru.

kaunas2022.eu