Dar nesulaukę įprastų mokslo metų pabaigos, geriausi Kauno mokiniai jau spėjo atšvęsti savo pasiektą finišo tiesiąją dirbant išvien su universitetų dėstytojais. Čia jie gilino žinias ir gebėjimus įvairiose mokslo bei asmeninio tobulėjimo srityse. KTU „Santakos“ slėnyje jiems iškilmingai įteikti mokslo metų baigimo pažymėjimai.

Analogų neturinti programa aprėpė platų skirtingų sričių spektrą – asmenybės ugdymą, matematiką ir gamtos mokslus, socialinius ir humanitarinius, ekonomikos ir verslo, sporto mokslus bei menus.

„Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis. Išties, nepataikaujant, norisi pasakyti, jog čia yra didelė dalis švietimo pasaulio. Ypač smagu, jog šiame projekte dalyvauja ne tik mokyklos, bet ir universitetai, kurie supranta to prasmę. Mūsų šalis gali būti nuostabiausia planetoje vieta gyventi, bet tai užtikrinti gali tik talentingi, gabūs žmonės. Tad šią programą lankantys vaikai, tikiu, labai prisidės, kad ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva taptų tokia“, – sveikindamas susirinkusius Kauno mokinius ir jų artimuosius kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis.

Pasak ministro, nors ši programa vadinama tarpdisciplinine, tačiau ji unikali tuo, jog neatskiria įvairių žmogaus gebėjimų, bet kaip tik juos sujungia: „Geras mokslininkas yra šiek tiek ir menininkas, galbūt poetas. Turime matyti žmogų kaip asmenybę. Tad išvien su šeima, universitetais turime šias savybes puoselėti. Tik toks žmogus gali būti laimingas, o jo šalis – klestinti. Dėkoju Kauno akademinei bendruomenei, mokykloms, kad rodo tokį gerą pavyzdį visai Lietuvai.“

Aukštųjų mokyklų vadovai negailėjo padėkų jauniesiems „studentams“ ir jų namiškiams už indėlį bei palaikymą ugdant augančią talentų kartą.

„Noriu labai padėkoti tiems, kurie stovėjo šios idėjos ištakose ir galiausiai ją realizavo. Tikiu, kad tai taps ilgamečiu reiškiniu, kuris atneš daug pasiekimų. Tačiau labiausiai „ačiū“ ištarti turime mažiesiems talentams, kurie, kaip niekas kitas, suvienijo Kauno universitetus, mokyklas ir visą bendruomenę, dirbančią švietimo srityje“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis pastebi, jog po penkerių ar daugiau metų universitetai bus kitokie, pasikeitę. Todėl šiemet juos iš arti pažinę mokiniai ateityje turės unikalią galimybę palyginti aukštųjų mokyklų progresą: „Pavyzdžiu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad vaikai gali siekti mokslo aukštumų dalyvaudami tokiame projekte ir kad yra žmonės, kurie šią idėją sukūrė ir įgyvendino. Dabar svarbiausia, kad šie gabūs mokiniai savo talentus pasitelktų tik geriems darbams.“

Itin gabių mokinių ugdymo programą koordinuoja KTU ir LSMU, bendradarbiaudami su visomis Kaune veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis bei jų filialais. Šiemet programoje dalyvavo Kauno mokyklų 3, 4, 6, 7, 10 ir 11 klasių auklėtiniai – iš viso 242 mokiniai.

„Tikriausiai daugeliui savaime kyla klausimas, o kas toliau? Programa neabejotinai bus tęsiama toliau, tačiau nepaisant visų gerų jos vertinimų, reikia nuolat savęs klausti, ar tikrai neturėtume tobulinti ugdymo turinio, metodikos, programos stebėsenos. Tikiu, kad bendromis pastangomis tikrai tą padarysime, kad mūsų augantiems talentams šios patirtys būtų maksimaliai įdomios ir vertingos“, – žadėjo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Vyriausieji, dvyliktokai, kitąmet visą dėmesį koncentruos į artėjančius abitūros egzaminus, todėl jiems reguliarios programos paskaitos nevyks, tačiau universitetai siūlo individualias tobulėjimo formas, lankant atskirų dalykų užsiėmimus, susitikimus bei diskusijas su dėstytojais.