Kaip tokių problemų pavyzdį R.Lapinskas nurodo prastą kelių infrastruktūrą. „Tarkim, Garliavoje yra tokia kuriozinė situacija: gražiai sutvarkytas šaligatvis staiga nutrūksta ir toliau tęsiasi senas, sueižėjęs, dešimtmečius neremontuotas takas. Dar toliau – vėl gražus šaligatvis. Kodėl? Pasirodo, ta šaligatvio atkarpa yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos žinioje, jų balanse. Savivalda išspręsti šios problemos negali. Ir tokių pavyzdžių daug. Statant kelią „Via Baltica“ vietos gyventojams buvo pažadėta įrengti viadukus, kad galėtų pereiti autostradą. „Via Baltica“ seniai pastatyta, o viaduko pažadėtoje vietoje nėra. Žmonės, norėdami patekti į kitą kelio pusę, priversti eiti 3 km iki saugios perėjimo vietos. Vėlgi, savivaldybė, net ir norėdama, negali pastatyti viaduko virš respublikinės reikšmės kelio. Man teko rašyti raštus reikalaujant konkrečių atsakymų, ar į planus yra įtrauktas vienas ar kitas objektas, jo sutvarkymas ar remontas. Tikiu, kad toks konstruktyvus bendravimas gali paspartinti tuos darbus ir atsakyti į vietinių klausimą, kada viskas bus sutvarkyta.

Remigijus Lapinskas

Kaip Žaliųjų partijos atstovui, man labai rūpi ekologinė situacija, jos būklė. Lietuva, gavusi iš ES 3 mlrd. litų vandentiekiui ir nuotekoms tvarkyti, įsipareigojo, kad 95 proc. namų ūkių turi būti prijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų valymo sistemų. To nėra. Nėra ne tik Kauno rajone, bet netgi mūsų sostinėje. Vilniuje yra ištisi rajonai, kur tai dar nepadaryta. Kasmet 48 mln. kub. m ne iki galo išvalytų nuotekų patenka į aplinką, t.y. praktiškai pusė Lietuvos nuotekų išvaloma netinkamai. ES labai įdėmiai stebi Lietuvos situaciją ir jeigu ji ir toliau nesikeis, iš Briuselio galime sulaukti teisinių ieškinių. Tad šitas klausimas tikrai turi būti sprendžiamas artimiausiu metu.

Mes taip pat matome, kad mažuose miesteliuose, kur žmonės naudoja šulinių vandenį, dėl hidrografinės sausros išsenka šuliniai ir žmonės susiduria su vandens trūkumo problema. Reikalingi vietiniai, bet centralizuoti sprendiniai – gręžiniai, skirti miesteliui ar miestelio daliai su lygiai taip pat bendrais valymo įrenginiais. Garliavoje Maišiaus upelio vandens kokybė kelia susirūpinimą. Žmonės pasakoja apie paslėptus vamzdžius, kuriais nuotekos patenka į melioracijos griovius, o galbūt ir į upelį. Tokie dalykai turi būti neatidėliotinai sutvarkyti.

Garliavoje Maišiaus upelis keliose vietose užtvenktas, o prie tvenkinių įrengti parkai. Galbūt, sutvarkius vieną iš tvenkinių, išvalius jį, užtikrinus vandens ko-kybę, būtų įmanoma sukurti miestelio poilsio zoną vasarai, nes garliaviškiai to-kios zonos neturi. Norėdami laisvalaikiu pailsėti, saulėtą dieną jie priversti važiuoti kažkur toli, o galėtų ilsėtis Garliavoje puikiai sutvarkytoje teritorijoje, kur būtų įrengta vaikų žaidimų aikštelė, persirengimo kabinos, tualetai ir t.t. Tokį planą turime ir bandysime jį įgyvendinti.

Yra problemų ir dėl kai kurių bendrovių, žmonės praneša apie nemalonų kvapą, sklindantį iš kai kurių pramonės įmonių. Reikia tikrinti, ar įmonės laikosi sanitarinių apsaugos zonų ir veiklos režimo, nustatyto poveikio aplinkai vertinime ir integruotos kontrolės leidime. Žmonėms tuos atsakymus būtinai pateiksiu.

LŽP labai rūpi, kad žmonės valgytų iš tikrųjų sveiką maistą. Mes, kaip žalieji, pasisakome už trumpąsias maisto tiekimo grandines. Norėtume, kad vietiniai ūkininkai turėtų galimybę tiesiogiai pardavinėti žmonėms savo produkciją. Manome, kad miesteliuose tikrai galėtų veikti ekologiško sveiko maisto turgeliai. Kad tai taptų tradicija ir žmonės kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį galėtų atvažiuoti ir iš pažįstamų gamintojų, kaimynų įsigyti šviežių daržovių, šviežio pieno ar mėsos produktų. Tokie turgeliai skatintų verslą ir bendruomeniškumą, pagyvintų miestelių gyvenimą.

Kauno rajonas yra gana didelis ir susisiekimas su Kaunu yra labai svarbus klausimas. Kai kur jis sprendžiamas tikrai gerai – važiuoja rajono organizuojami autobusai. Tačiau dėl nesutarimų tarp Kauno rajono ir Kauno miesto teritorijų administracinio valdymo kai kur kenčia viešojo transporto funkcionavimas. Kauno miestas pareiškė galįs didesnę dalį Kauno rajono priimti į savo glėbį ir savivalda tokiu atveju Kauno rajone taptų nereikalinga. Žmonės tokiems miesto planams stipriai pasipriešino ir šis nesusipratimas virto kažkokiomis ambicijų kovomis ar kerštu. Mes girdime iš žmonių, kad mažinami Kauno miesto autobusų, važiavusių į rajono teritorijas, maršrutai, jų kiekis, tankis ir panašūs dalykai. Žmonės man sako, kad neturint nuosavo automobilio susisiekimas su Kaunu tampa problemiškas. O tai yra ir vaikų švietimo bei ugdymo klausimas, yra sveikatos apsaugos reikalai – senoliai turi patekti į sveikatos apsaugos įstaigas ir pan. Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, tokioje situacijoje turėtų tapti tarpininku tarp nesusišnekančių valdžios institucijų ir išspręsti problemą bendruomenės naudai.

Kauno rajonas yra puikus, išskirtinis ir augantis regionas. Žmonės didžiuojasi gyvenimu jame. Kauno rajone yra daug veiksmo, daug verslo, daug įmonių, kurios kuria darbo vietas. Atvirai pasakius, kartais atrodo, kad būtų galima kurti dar vieną ekonominę zoną, kad būtų ne tik LEZ prie Karmėlavos. Tačiau, kalbantis su vietos gyventojais, tapo aišku, kad nėra daug vietos, ypač parengtos vietos, kur galėtų ateiti verslas. Aš manau, kad pramonės ir verslo vystymas rajone tikrai dar turi potencialo ir reikia dirbti šia linkme. Bet ir čia paaiškėjo visai Lietuvai būdinga problema. Kai verslas nori įsikurti kokiose nors teritorijose, labai dažnai iškyla problemų su vietos bendruomenėmis. Bendruomenės kartais nenori priimti įmonių dėl numanomos taršos ar triukšmo, intensyvesnio transporto ir pan. Todėl manyčiau, kad visos Lietuvos mastu turėtų atsirasti specialios zonos, skirtos pramonei ir verslui. Savivaldybės turėtų tinkamai parinkti tokias teritorijas ir rūpintis, kad aplinkinės bendruomenės sutiktų su verslo atėjimu ir vystymusi, nes visi suprantame, jog investicijos ir darbo vietos visiems reikalingos. Savivaldybės turėtų užimti aktyvią poziciją derinant šituos klausimus iš anksto, siūlant abiem pusėms priimtinus įvairius variantus. Aš manau, kad tai geriausias būdas ir sprendinys.

Dar viena ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos problema – nežabojama invazinių augalų plėtra. Kauno rajone nevaldomai plinta Sosnovskio barščiai. Tai agresyvūs augalai, kurie gali būti pavojingi vaikams, praeiviams, gyvūnams. Dažniausiai jis plinta iš apleistų, neprižiūrimų sklypų. Bendraujant su vietos seniūnais, paaiškėjo, kad jie šioje situacijoje beveik nieko negali padaryti, nes neturi priemonių. Seniūnai geriausiu atveju gali surasti to apleisto sklypo savininką, išsiųsti jam įspėjimą ir jei sklypas ir toliau netvarkomas, skirti jam baudą. Surasti savininką būna sudėtinga, nes jie dažniausiai gyvena užsienyje. Ši procedūra trunka mėnesius. Manome, kad reikėtų stiprinti savivaldos poveikį sprendžiant tokius klausimus. Seniūnas turėtų įgyti teisę sutvarkyti apleistą sklypą iš anksto aptartais ir viešai paskelbtais įkainiais ir tiesiog išrašyti sąskaitą savininkui, kurią jis privalėtų apmokėti. Kartu, be abejo, reikia skirti baudą už tai, kad nebuvo tvarkomasi. Tačiau tokie sprendimai ne savivaldybės galioje. Atitinkamus įstatymus gali keisti tik Seimas.

Apskritai Lietuvos žaliųjų partija tvirtai pasisako už savivaldos stiprinimą. Mums svarbu, kad bendruomenės turėtų teisę inicijuoti pakitimus ir galėtų juos įgyvendinti. Ir šiam klausimu LŽP skirs tikrai didelį dėmesį. Esame už tai, kad žmonės turėtų didesnę sprendimo teisę parenkant seniūnus, nes nuo seniūno labai priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Vieni rezultatai – jei jis yra aktyvus vietos gyventojas, žinantis bendruomenės bėdas ir rūpesčius, ir visai kiti – jei kitame miestelyje gyvenantis seniūnas, paskirtas iš aukščiau, tik atsėdi savo darbo valandas.

Pritariame dalyvaujamojo biudžeto modeliui, bendruomenės turėtų turėti teisę tą biudžetą panaudoti, paskirstyti savo reikmėms. Reikėtų pradėti, tarkim, nuo 10 proc. rajono biudžeto. Toks eksperimentas būtų prasmingas, nes mes turime statyti valstybę nuo pamatų į viršų, o ne atvirkščiai. Savivaldybių biudžetas Lietuvoje, lyginant su kitomis valstybėmis, yra labai menkas. Man teko dalyvauti konferencijoje savivaldybės klausimais, kurią inicijavo prezidentūra ir turėjome tarptautinį pašnekovą, kuris akivaizdžiais faktais, skaičiais ir grafikais ES statistikos apžvalgoje įrodė, kad Lietuvos savivalda yra neturtinga. Užimame vieną iš paskutinių vietų ES.“

Remigijus Lapinskas kilęs iš Garliavos, čia jo šaknys, jaunystės draugai, klasiokai, giminės, su kuriais palaiko glaudžius ryšius. Sėkmės versle pasiekęs LŽP pirmininkas niekada nepamiršo savo mokyklos – Jonučių gimnazijos, visuomet ją rėmė, jam ne kartą yra suteiktas Jonučių geradario ir Jonučių gimnazijos garbės mokytojo vardas. Pirmą kartą Seimo nario mandato siekiantis R.Lapinskas apsisprendė savo žinias ir patirtį skirti visiems šio Kauno regiono gyventojams.

Politinė reklama (bus) apmokėta iš Lietuvos žaliųjų partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1753502.